Diplomatė tapo eiline
K. Dūdaitė tarnybą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, dislokuotame Klaipėdoje, pradėjo rugpjūčio 1 d. Ketvirtadienį visi šauktiniai prisiekė Lietuvos Respublikai.
K. Dūdaitė DELFI paaiškino, kad į kariuomenę ją atvedė ne mada ir ne kaprizas, o tai buvo kryptingas tikslas, kurio ji atkakliai siekė.
„Į kariuomenę patekti bandžiau jau dvejus metus. Ir pagaliau aš čia. Labai norėjau pas dragūnus, nes man sakė, kad čia kiečiausias batalionas. Taip mano dėdė Audrius Bačiulis paaiškino. Tai aš nusprendžiau, kad geriausia tarnauti Klaipėdoje“, - po priesaikos ceremonijos neslėpdama pasididžiavimo sakė devyniems mėnesiams jaunesniąja eiline tapusi tarptautinių santykių specialistė.
„Prieš tai aš turėjau šiek tiek problemų su medicinine komisija. Tai ir buvo pats sunkiausias dalykas. Tos sveikatos patikros. Buvo būtina kantrybė ir nepamiršti, dėl ko tu ten eini. Bet dabar jau viskas gerai. Kažkada turėjau labai didelius auskarus. Kai juos išsivėriau, liko didelės skyles, kurias reikėjo užsiūti“, - prisiminė mergina.
Vėliau K. Dūdaitė tęsė mokslus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių institute, kur tapo tarptautinių santykių ir diplomatijos magistre.
„Galiausiai psichiatrei labai nepatiko ši idėja. Turėjau įrodyti, kad tai nėra tiesiog užgaida, o tikrai noriu tarnauti kariuomenėje. Suprantu, kad tai neįprasta, kad žmogus, kuriam virš dvidešimt ir kuris turi išsilavinimą, eitų tarnauti. Reikėjo aiškinti, kodėl noriu. Tačiau labai noriu pasilikti kariuomenėje. Nežinau, ar pavyks. Be to, nežinau, ar turėsiu galimybes. Bet jei pavyks, dėl to aš čia ir esu“, - sakė gyvenimą su tarnyba kariuomenėje susieti norinti mergina.
Nenori lengvatų
Savo profilyje socialiniame tinkle K. Dūdaitė taip rašė: „Apie tarnybą nesiplėsiu, yra ne taip, kaip aš norėjau, niekas manęs čia kaip stebuklo nelaukė, todėl turiu pratintis būti eiline kaip visi. Nėra blogai, bet kantrybės tikrai reikia. Kol kas labai baisu pažeisti kokią taisyklę, bet, deja, atsispaudimų duoda per mažai, todėl slapčia tikiuosi, kad nebūsiu mergina, o karys kaip visi“, - vylėsi dragūnė.
DELFI ji patvirtino, kad stengiasi būti tokiu pačiu kariu, kaip visi. Todėl, kad būtų panašesnė į vaikinus, net visiškai nusikirpo plaukus.
„Negaliu kalbėti už visas merginas, nes mūsų būryje jų nėra daug. Negaliu sakyti, kad vaikinai ir merginos nesiskiria. Aišku, kad skiriasi. Padarius kokį nors nusižengimą į merginas tikrai nežiūrima atlaidžiau. Tiesiog fizinės bausmės... Ne, negalima taip sakyti. Tai ne bausmės, o netikėtos fizinės užduotys. Merginoms jos yra šiek tiek lengvesnės. Be to, merginos gali pasirinkti, ką jos pageidautų daryti – atsilenkimus ar atsispaudimus. Dėl savaime suprantamų priežasčių, ne visos gali daryti atsispaudimus. Tą fizinę programą mums, merginoms, šiek tiek adaptuoja. Ir fizinių pratimų normatyvai merginoms yra šiek tiek kitokie. Bet ta nekeičia fakto, kad mes juos turime. Tačiau aš reikalauju, kad man normatyvai būtų tokie patys, kaip ir vaikinams. Juk miške aš nešiu tokią pačią kuprinę“, - argumentus, kodėl nenori atsilikti nuo vyrų dėstė K. Dūdaitė.
Ji sakė suprantanti, kad požiūris į moterį kariuomenėje yra nusistovėjęs.
„Ir tai suprantama. Ne visos gali tarnauti. Ir tos, kurios čia ateina, ne visos yra pasiruošusios. Man atrodo, kad ir sistema lėtai keičiasi. Bet mes pačios galima ją pakeisti.
Aš pati fiziškai esu pasiruošusi. Psichologiškai - dar ne. Vis dar išlenda tam tikri trukdžiai, trikdžiai.
Man vis dar sunku suprasti tam tikras taisykles, kurias kartais pažeidi ne iš piktumo, o iš nežinojimo. Tas nežinojimas ir nesupratimas ateina iš civilio gyvenimo, kuris labai skiriasi nuo gyvenimo čia“, - apie kareivišką rutiną svarstė mergina.
Svajonė – tapti žvalge
Ji prisipažino, kad gyventi apsuptai vyrų nėra sunku.
„Su vaikinais būryje viskas gerai. Vaikinai taip pat yra skirtingi. Yra silpnesnių, yra ir stipresnių. Tačiau dar mes nebuvome miške. Kol lakstome ratais po teritoriją, viskas yra gerai. O kai mes išeisime į mišką, kai reikės iš tiesų kažką daryti, tada ir galėsime vertinti, kuris yra silpnesnis, o kuris stipresnis. Dabar niekaip negaliu vertinti. Kol kas dar nieko nemokame“, - konstatavo mergina.
Prasidėjus tarnybai K. Dūdaitė net nusikirpo plaukus.
„Noriu, kad ir mane, ir vaikinus traktuotų vienodai. Jeigu jie gauna vienokias užduotis ir atsakomybę, tai ir aš noriu tokių pačių užduočių ir atsakomybės. Kai vyksta specialybinis skirstymas, merginos paprastai būna arba šaulės, arba šaulės-gelbėtojos. Suprantu, kad tai dėl fizinių galimybių ir normatyvų. Tačiau turiu svajonę tapti žvalgu.
Nežinau, ar tai įmanoma, nežinau, ar tai pavyks, nes visi sako, kad ten labai sunki atranka. Bet aš išsikovojau teisę bandyti. Ir tai man labai svarbu, kad bent tokią teisę turėsiu. Taip ir su plaukais. Jeigu visi be plaukų, tai ir aš norių būti be plaukų“, - prisipažino mergina.
Įteikta brigados vėliava
Ketvirtadienį jaunesnioji eilinė K. Dūdaitė, kartu su 600 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio bataliono ginklo brolių ir seserų, davė priesaiką Lietuvos Respublikai. Priesaikos tekstą skaitė Vytautas Lenkauskas, kuris darbą užsienyje iškeitė į tarnybą kariuomenėje.
Po iškilmingos rikiuotės, kurios metu vyko ir Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kovinės vėliavos įteikimo ceremonija, kariai grįžo į kareivines.
Kariuomenėje dalinio kovinė vėliava turi ypatingą reikšmę, ji simbolizuoja dalinio egzistavimą ir yra svarbiausias dalinio atpažinimo ženklas, kuris įpareigoja karius susitelkti ir vieningai kovoti Lietuvos - tėvynės - labui. Tai simbolis, prieš kurį kariai prisiekia savo šaliai, kurį gerbia, vertina ir akylai saugo.
Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vėliava sukurta laikantis istorinių Lietuvos kariuomenės tradicijų, dominuojanti žalia spalva simbolizuoja Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgas, jos fone - sidabrinis grifonas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus herbo skydo figūra, simbolizuojanti istorinį šlovingų karinių tradicijų tęstinumą. Dešinėje grifono rankoje laikomas sidabrinis kalavijas - kovos simbolis, kairėje grifono rankoje - raudoname skyde vaizduojamas juodas lokys, simbolizuojantis Žemaitiją ir jos karių kovingumą.
„Vardan laisvės ir didvyrių žemės!“ - tokį šūkį pasirinko po daugiau nei dešimtmečio Klaipėdoje atkurta motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“, kuri suformuota sujungus du Sausumos pajėgų batalionus: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną (Klaipėdoje) ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotąjį pėstininkų batalioną (Tauragės r.).
Brigadai suteiktas „Žemaitijos“ vardas, esą taip siekiama pagerbti kovinę Žemaičių dvasią, ryžtą kovojant vardan vieningos ir laisvos Lietuvos. Šiuo metu brigadai priklauso apie 1 500 karių, ateityje skaičius turėtų siekti 2 tūkst. Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ vadovauja pulkininkas leitenantas Artūras Radvilas.