Ir nors tokie kadrai neretai atrodo žaismingai, iš tiesų taip subtiliai bandoma atkreipti dėmesį į svarbią visuomenės problemą – smurtą artimoje aplinkoje.
„Juodo taško kampanija“ buvo pradėta feisbuke. Jos iniciatorių teigimu, ji buvo sukurta tam, kad nedrįstantys ar negalintys apie savo problemas prabilti žmonės galėtų išreikšti skausmą išgyvenamą skausmą. Jie ragina nelikti abejingais – pamačius juodą tašką ant kito žmogaus delno iš karto skambinti policijai.
Neįtikėtina, tačiau vos per parą ši kampanija suvienijo daugiau nei 6 tūkst. žmonių. Keliasdešimt tūkstančių internautų susibūrė ir į bendrą viešą grupę padėti aukoms, tačiau netrukus ji buvo uždaryta.
Baimintasi, kad šį ženklą gali atpažinti smurtautojai ir tai gali sukelti dar daugiau problemų. Nuo šiol šios kampanijos nariai veikia slaptai.
Perspėjo: tai gali būti ir pavojinga
Paklausta, ar tokia akcija galėtų paplisti Lietuvoje, labdaros ir paramos fondo „Frida“ Daiva Baranauskė sakė, kad tai – tikėtina. Tačiau ji pripažino panašias iniciatyvas vertinanti nevienareikšmiškai.
„Smurtautojai yra ne tik vyrai iš socialinės rizikos šeimų, kuriuos rodo tam tikros televizijos laidos. Paprastai tai ir lygiai tokie patys visuomenės atstovai, kurie tikrai geba naudotis socialiniais tinklais. Pastebime, kad pastarieji yra labai stipriai naudojami partnerių kontrolei, jie sekami ir panašiai. Todėl skelbti tokią žinią yra net rizikinga“, – pastebėjo ji.
Be to, gąsdina ir viešai prieinama statistika. Pasak D. Baranauskės, šaukiantis pagalbos, prabilus apie skyrybas tikimybė būti nužudytai smurtautojo padidėja 75 proc.
Svarbiausia ne draugų pastabumas, o moterų noras
„Be to, kas iš to, kad socialiniame tinkle tokią nuotrauką pamatę asmenys praneš apie tai? Žinote, kaip dažnai moterys sugrįžta pas smurtautojus? Nuo 7 iki 14 kartų. Tai yra baisūs skaičiai ir baisi statistika. Jei pati moteris nenori pakeisti savo gyvenimo, to padaryti nei draugai, nei policijos pareigūnai neprivers.
Šis procesas yra labai sunkus – reikia labai dirbti su savimi. Be kitų pagalbos neretai tai yra neįmanoma, bet socialinės paramos tinklas paprastai smurtautojo jau būna atkirstas.
Smurtas neprasideda nuo smūgio per pirmą pasimatymą. Jis prasideda nuo meilės ir visų dalykų, kurie į tai būna įvynioti: „Mums taip gerai kartu, kam tau tos draugės“, „Mes juk dabar pora, tu nelakstyk taip dažnai pas tą seserį, ji tau blogą įtaką daro“, „Tu būk seksuali tik man. Tas trumpas sijonas einant į darbą tikrai netinka“, – kaip atpažinti smurtautoją, patarė ji.
Sukritikavo ir kitą žinomą akciją
Kritiškai D. Baranauskė tikino vertinanti ir kitą visuomenėje pasirodžiusią iniciatyvą – kai garsios moterys išdažomos taip, kad atrodo tarsi būtų sumuštos.
„Tai yra keistas ir nesuprantamas dalykas, kuris tikrai neveikia 21 amžiuje. Tokia žinutė – priešinga, ji legitimuoja smurtą. Iš to tikrai laikas išaugti“, – savo nuomone dalijosi Kauno moterų draugijos pirmininkė.
„O tas taškas – kaip policijos pareigūnų moterims dalijamas pagalbos mygtukas, kurį paspaudus policininkams iš karto siunčiama informacija su aukos buvimo vietos koordinatėmis. Gal tai padeda jaustis geriau, saugiau, bet ar tai suteikia realią pagalbą?“, – retoriškai klausė ji.
Kenčia tūkstančiai
Anot D. Baranauskės, geriausia būtų, jei dėmesys smurto artimoje aplinkoje problemai būtų pradėtas skirti dar prieš tokiems atvejams nutinkant. Ji pataria daugiau dėmesio kreipti į prevenciją.
„Reikėtų nuvainikuoti tą vyriškos galios kultą, dirbti su jaunimu, su dar nesmurtaujančiais, dar neįsisukusiais į smurto ratą asmenimis“, – mokė ji.
Šių metų policijos iškvietimų statistikos dar nėra, tačiau per praėjusius metus ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje policijos pareigūnai važiavo daugiau nei 30 tūkst. kartų. 90 proc. nukentėjusiųjų – moterys.