Plungės merui A. Klišoniui dar pernai teko aiškintis dėl to, kad vaikai vyko į stovyklą, kurioje netikėtai susitiko su „Naktinių vilkų“ atstovais. Tuomet meras sakė, kad apie tokį susitikimą niekas nebuvo įspėtas ir tiesiog įvyko klaida. Pasirodo, su „Naktiniais vilkais“ yra susitikęs ir pats Plungės meras. Jis patvirtino, kad DELFI gauta nuotrauka yra tikra.
„Taip, tai buvo, bet dabar nepasakysiu, kuriais metais. Prieš keletą metų. Ten bandymas buvo šiek tiek mus provokuoti. (...) Čia buvo, kiek aš atsimenu, ta situacija, kad labai pradėjo kristi naftos kainos, tai ten pas juos sumaištis. Esame bendravę, esame kalbėję. Tai neplanuotas buvo susitikimas“, – sakė Plungės meras.
Paklaustas, ar tuo metu žinojo, kokia organizacija yra „Naktiniai vilkai“, A. Klišonis sakė, kad jam tai jokios įtakos nepadarė.
„Aš žiūriu į tą dalyką taip, kad esu, matyt, pakankamai politiškai pajėgus, kad manęs pervilioti į vieną ar į kitą politiką turbūt niekam nepavyks. Nes devyniasdešimtais metais aš prastovėjau prie komisariato, kad mūsų jaunuoliai neitų į armiją. Tai dabar išsigąsti vieno arba kito šiek tiek apšepusio vilko turbūt nepavyks“, - sakė politikas.
Anot jo, tame pokalbyje kai kuriais atvejais būtent lietuviai uždavė pakankamai nepatogių klausimų apie Donbase vykstančius įvykius, pavyzdžiui, pasišaipė, kur yra ta parduotuvė, kurioje galima nusipirkti tankų (užuomina į V. Putino pasakymą, kad į rusų karių panašią uniformą galimą nusipirkti Kryme bet kurioje parduotuvėje - DELFI).
„Toje vietoje jų atsakymai buvo tokie, kad vyrai, matom, kad jums viskas aišku. Tai suprato, kad pataikė ne ant tokių, ir kad mums čia makaronų kabinti neišeina, ir kad mes turime savo poziciją“, - aiškino A. Klišonis.
Tai – kultūros eksportas
Meras gina ir kvietimą į festivalį „Novyj mir“. Anot jo, minėtame festivalyje vaikai iš Plungės savivaldybės dalyvauja tikrai ne pirmus metus ir ne kartą yra tapę jo nugalėtojais ir laureatais. Jis mano, kad šis festivalis nėra politinis ar propagandinis renginys, todėl nemato priežasties, kodėl jame nereikėtų dalyvauti.
„Šiame renginyje, be Lietuvos atstovų, dalyvauja tiek Vokietijos, tiek Latvijos, Bulgarijos atstovai, anksčiau dalyvavo ukrainiečiai. Jeigu mes į tai žiūrime, kad dalyvavimas, pavyzdžiui, sporto renginiuose, kultūriniuose renginiuose ir konkursuose yra ne tik mūsų kultūros eksportas, bet ir kažkuria prasme politikos eksportas, parodant, kad iš tikrųjų lietuviai nėra rusofobai zombiai su automatais, kurie visus juos (rusus – DELFI) nori išžudyti“, – sakė A. Klišonis.
Jis įsitikinęs, kad įtampa keliama lygioje vietoje ir pateikia kitus pavyzdžius, kai lietuviai važiuoja į Rusiją, atstovauja Lietuvai kituose renginiuose, bet niekam tas neužkliūna.
„Jeigu džiaugiamės, kad ta pati Rūta Meilutytė Maskvoje ar Kazanėje iškovojo medalius ir mes sakome, kad ji yra didvyrė, jeigu mes sakome, kad „Žalgirio“ krepšininkai, nugalėję CSKA, yra didvyriai, tai reiškia tas jaunimas, kuris eksportuoja mūsų kultūrą, pasirodo ir laimi prizus, yra kas? Tėvynės išdavikai. Tai aš manau, kad toks požiūris yra Šiaurės Korėjos lygis“, – piktinosi Plungės meras.
Paklaustas, ar neįžvelgia festivalio pavadinime užkoduotos propagandos, mat pavadinimas „Novyj mir“ yra itin panašus į rusų propagandos skleidžiamą „Russkij mir“ retoriką, A. Klišonis teigė, kad propagandą galima pamatyti daug kur, bet tai nereiškia, kad nereikia renginiuose dalyvauti.
„Propaganda yra padaroma iš „Eurovizijos“, propaganda, mes aiškiai matome, buvo padaryta iš Pasaulio futbolo čempionato, kuris buvo Rusijoje. Bet ar dėl to Vokietijos rinktinė, Anglijos rinktinė, Lenkijos rinktinė turėjo jame nedalyvauti? Mes tiesiog turbūt kaip tie arkliai, kuriems, kad jie nesibaidytų kažkokių šalia pravažiuojančių mašinų, bandoma uždengti akis ir nieko nematyti. (...) Mano požiūriu tai yra absoliuti kvailystė ir burbulo pūtimas arba nežinant informacijos, arba tiesiog darant įtaką“, – DELFI sakė politikas.
Neteisina, bet ir pulti nėra už ką
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio, kuriam priklauso A. Klišonis, pirmininkas Eugenijus Gentvilas DELFI sakė, kad nors ir pripažįsta, kad merui reikėtų būti apdairesniam ir konsultuotis su atitinkamomis tarnybomis, tačiau su Rusija bendradarbiauja dauguma savivaldybių, bet kliūva tik Plungė.
„Tikrai neteisinu, nes, mano manymu, reikėtų kažkaip pasižiūrėti, ar tikrai viskas šioje situacijoje (E. Gentvilas kalbėjo apie kvietimą į festivalį – DELFI) yra gerai (...) Kitas dalykas, Lietuvoje nėra nė vieno miesto, kuris nutraukė savo bendradarbiavimą ar draugiškus santykius su Rusijos miestais. Tikrai niekas nenutraukė tų draugystės ryšių. Turbūt savivaldų lygis nėra atsakingas už Krymo okupaciją, už Rytų Ukrainos užėmimą, tai savivaldos lygyje lyg ir neturėtų būti tos politikos“, – savo nuomonę dėstė „Liberalų sąjūdžio“ lyderis.
Pasak jo, ši situacija gali būti vertinama kaip papildomas bandymas „pabaksnoti“ merą A. Klišonį ar dabartinę savivaldybę. Anot jo, tai galimai yra Plungės opozicijos noras.
„Turbūt visi Lietuvos merai, ir liberalai, ir ne liberalai, tikrai nėra nutraukę tų ryšių su Rusija. Pavyzdžiui, Klaipėda be Čerepoveco turi miestą partnerį Kaliningradą, su kuriuo jie čia uostų lygmenyje bendradarbiauja. Tai dabar, jeigu pasižiūrėtume, tai savivaldos lygyje jau yra blogai, jeigu siunčia vaikučius į koncertą, nors dar neišsiuntė, o, pavyzdžiui, kai uostų direkcijos bendradarbiauja – tai viskas tvarkoje. Mano manymu, tvarkoje.
Ir geležinkeliečiai bendradarbiauja, ir uostininkai bendradarbiauja, o štai kai jau Plungės savivaldybė, tai jau visada blogai. Matau tam tikrą paaštrinimą Plungės atveju, bet tikrai nenoriu teisinti, linkiu didesnio apdairumo arba pasiderinimo su atsakingomis valstybės institucijomis“, – DELFI komentavo E. Gentvilas.
Ekspertai: tai – sąmoningas veikimas
Tačiau DELFI kalbintas ekspertas Marius Laurinavičius visiškai nesutinka su tokiu vertinimu. Pasak jo, tokie festivaliai ir stovyklos – vienas iš Rusijos propagandos skleidimo įrankių.
„Lietuvoje apie tai yra kalbama kokie mažiausiai treji metai. Kai yra nuolat viešai kalbama, ir neatsimenu, jau kuris čia skandalas – ketvirtas ar penktas, tai jau kyla klausimas. Manau, kad žmonės yra pakankamai sąmoningi, kad išgirstų tą informaciją, o jeigu jie ją išgirdo, tai tik sąmoningas ir gali būti veiksmas. Tai yra tiek apie tas visas vaikų stovyklas prirašyta ir prikalbėta, čia yra absoliutus Rusijos įtakos sklaidos įrankis. Vienais atvejais tokios labiau nekaltos, kitais atvejais, kaip, tarkime, karinių stovyklų atveju, yra pavyzdžiai, kaip tie patys žmonės, kurie dalyvavo tose stovyklose, dabar su ginklu rankose kariauja prieš Ukrainą“, – sakė M. Laurinavičius.
Jis mano, kad iš esmės visi panašūs renginiai yra Rusijos įtakos sklaidos įrankis. Tai, anot jo, turėtų būti akivaizdu visiems.
„Lietuvoje yra įprasta kažkaip manyti, kad nepaisant to karo, apie kurį mes nuolat šnekame, vadiname jį informaciniu karu, ekonominiu karu, hibridiniu karu, šiaip toks bendradarbiavimas su Rusija nekelia jokios grėsmės, čia viskas yra normaliai. Mes visko turime nepainioti – kultūros, verslo, sporto su politika, bet karas kažkaip vyksta. Tai kita pusė viską painioja, o mes imkime ir nieko nepainiokime“, – DELFI sakė ekspertas.
Savo ruožtu Valstybinio saugumo departamento (VSD) Strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė priminė, kad VSD kiekvienų metų pradžioje informuoja visuomenę apie grėsmes valstybei ir ragina gyventojus ir valdžios atstovus atkreipti dėmesį į tai, kas jose parašyta.
„Mūsų grėsmių vertinimuose yra aiškiai visuomenei pasakyta, kokios prieš Lietuvą veikiančios šalys yra. Tai yra Rusija ir Baltarusija. Pernai savivaldybė buvo instruktuota apie grėsmes, bet vaikai vis tiek į Rusiją vyko“, – sakė A. Katkuvienė.
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Nerijus Maliukevičius DELFI sakė, kad „Naktiniai vilkai“ yra visiškai Kremliaus ir V. Putino parankinė organizacija, kuri yra sudalyvavusi daugelyje Kremliaus politinių projektų – tarp kurių parama Krymo okupacijai.
„Nežinoti, kas yra „Naktiniai vilkai“ ir dalyvauti kažkokiose bendrose veiklose su jais yra, mažiausiai, politinis neišprusimas. (...) Iš tų vietos politikų yra labai neatsakinga taip neapdairiai kviesti vaikus į galimai politizuotas akcijas Rusijoje ir taip iš principo pakišti ir tuos vaikus, kurie po to yra fotografuojami su atitinkamais veikėjais ir organizacijomis, pakišti tas šeimas, tai ne tik pasiteisinimų klausimas, bet reikia suprasti, kad jie tikrai neturi galimybės koordinuoti ir kontroliuoti, kas įvyks toje Rusijoje su tuo jaunimu, tai čia yra paprasčiausiai tos atsakomybės prieš vaikus klausimas“, – sakė N. Maliukevičius.