1989 metais E. Čekanavičius dalyvavo atkuriant Lietuvos socialdemokratų partiją, netgi vadintas jos atkūrėju, tačiau paaiškėjus iškrypėliškiems pomėgiams – iš jos buvo pašalintas. Pirmadienį E. Čekanavičių į namus atvežė kalėjimo darbuotojai, toks sprendimas priimtas įvertinus sunkią pedofilo sveikatos būklę.
Į namus parvežė kalėjimo darbuotojai
75 metų sulaukęs E. Čekanavičius 15 metų už grotų praleido dėl eilinio nusikaltimo – psichotropinėmis medžiagomis apsvaiginto 13 metų berniuko prievartavimo. Šį nusikaltimą iškrypėlis įvykdė vos išėjęs iš įkalinimo įstaigos, kurioje kalėjo už kitus seksualinius nusikaltimus.
Iš viso E. Čekanavičius teistas 8 kartus, dėl iškrypėliškos aistros berniukams ir jaunuoliams teisėsaugai žinomas nuo sovietmečio, tituluojamas „garsiausiu Lietuvos iškrypėliu“ bei „pedofilų patriarchu“.
Butas, į kurį grįžta „pedofilų patriarchas“, formaliai priklauso mirusiai jo motinai. E. Čekanavičius atsisako priimti palikimą, dėl to ne kartą bylinėjosi teisme. Recidyvistas puikiai suvokia, kad vos tik butas taps jo nuosavybe, jis iš karto bus areštuotas, parduotas varžytinėse, o gauti pinigai sumokėti jo aukoms.
Pastaruoju metu E. Čekanavičius bausmę atliko Pravieniškių 2-ajame kalėjime, kuriame veikia kaliniams skirta ligoninė. Prieš tai pedofilas kalėjo Kybartuose bei Alytuje.
Dėl sunkios sveikatos būklės kalėjimo darbuotojai nusprendė kalinį atvežti iki jo namų Kaune, Vilijampolės rajone stūksančio daugiabučio.
15 metų už grotų praleidęs pedofilas stipriai pasiligojęs. Į penktame aukšte esantį butą jis laiptais kopė prilaikomas jį atvežusio vairuotojo. Čia jį pasitiko socialinės darbuotojos, kurios turės pasirūpinti recidyvistu.
„Aš esu nekaltas, jokių nusikaltimų nepadariau“, – žurnalistams tarė E. Čekanavičius.
Prie namo , kuriame vėl apsistojo iš kalėjimo paleistas pedofilas sutikti žmonės piktinosi, jiems teks gyventi liūdnai pagarsėjusio kauniečio kaimynystėje.
„Tokių žmonių kaip iš viso negalima išleisti į laisvę“, – piktinosi jauna moteris.
Kitas kaimynystėje gyvenantis vyras sakė apie E. Čekanavičių sužinojęs tik šiandien, apie grįžtantį „pedofilų patriarchą“ jam pranešė sūnus. Kaunietis vylėsi, kad akivaizdžiai paliegęs veikėjas jau nesugebės daryti naujų nusikaltimų.
„Tegul jis skolas namo bendrijai sumoka. O tai mes visi už jo butą mokėti turėsime“, – replikavo iš gretimos laiptinės išėjusios moterys.
Pedofilo irštvoje – iškrypėlio dienoraštis ir pornografinių autoportretų kolekcija
Vilijampolės rajone stūksantis daugiabutis niekuo neišsiskiria iš kitų šalia esančių plytinių penkiaaukščių. Deja, šis adresas iki skausmo žinomas daugeliui vyresnės kartos Kauno teisėsaugininkų.
Penktajame šio namo aukšte, pirmojoje laiptinėje nuo sovietmečio gyveno bene garsiausias visų laikų Lietuvos pedofilas E. Čekanavičius.
Kalbinti teisėsaugininkai sakė tiksliai negalintys prisiminti kiek kartų į E. Čekanavičiaus butą buvo kviečiama policija, kai eilinį kartą sulaukta pranešimų, jog į savo namus iškrypėlis pasikvietė paauglius.
Niekas tiksliai jau nebegali prisiminti ir kiek kartų vaikų prievartautojo irštvoje buvo atliekamos kratos. O jų metu teisėsaugininkams pavykdavo rasti iš tiesų nemažai įkalčių. Tai ir suklastoti receptai, kuriais naudojantis iškrypėlis pirkdavo psichotropinius vaistus savo aukoms apsvaiginti.
Taip pat – paties iškrypėlio darytos nuotraukos, kuriose jis nuogas šlykščiose, pornografinėse pozose nuogas įsiamžindavo su prievartaujamais jaunuoliais, pornografinio turinio vaizdo kasečių kolekcija.
Kartą į policijos pareigūnų ir prokurorų rankas pateko net pedofilo vestas dienoraštis. Jame – preciziškai buvo surašyti berniukų vardai, taip pat įvairūs skaičiai. Gali būti, jog tai – psichotropinių medžiagų kiekiai, kuriuos jis paslapčia įberdavęs į gėrimus ir svaigindavo į savo irštvą įviliotas aukas.
Kaimynų vaikų neliesdavo
E. Čekanavičiaus kaimynystėje gyvenantys kauniečiai apie liūdnai pagarsėjusį jaunuolių prievartautoją kalba itin nenoriai. Esą jis niekam netrukdydavo, gyveno ramiai ir didesnių problemų nekeldavo.
Šio namo gyventojai apie liūdnai pagarsėjusį kaimyną iki šiol vengia pareikšti savo nuomonę dėl vienos subtilios priežasties – E. Čekanavičius garsėja pomėgiu bylinėtis, bet kuo neįtikusius žmones skųsti visoms įmanomoms institucijoms.
„Visi žinojome, kad į savo butą E. Čekanavičius vedasi jaunuolius, kiti pas jį patys ateidavo. Tačiau kas vykdavo už buto durų mes nežinome. Jokio triukšmo negirdėdavome“, – yra sakiusi viena kaimynių.
Moteris užsiminė, kad gyvenimas šalia garsiausio šalyje pedofilo nebuvo itin mielas. Kita vertus, jis su kaimynais buvo sudaręs savotišką sandorį.
„Jis sakė: aš neliečiu jūsų vaikų, o jūs nelieskite manęs“, – prasitarė kaimynė.
Sunku pasakyti, ar taip buvo iš tikrųjų, tačiau su berniukų vizitais pas pagarsėjusį pedofilą taikstėsi ne visi.
Kadaise šalia esančiame bute gyvenęs, visoje šalyje žinomas Kauno kultūros pasaulio atstovas yra minėjęs, jog bandė kovoti su įžūliu iškrypėliu. Jis ne tik informuodavo teisėsaugininkus apie kaimyninio buto gyventojo lankytojus, bet ir teisėsaugai perdavė svariai įkalčiais eilinėje pedofilo byloje virtusias foto juosteles.
Ryšulį su negatyvais namo rūsyje kadaise rado šio kauniečio sūnus ir atidavė tėvui. Išvydęs, kad juostose prievartaujant jaunuolius save įamžino liūdnai pagarsėjęs E. Čekanavičius, pilietiškas kaimynas radinį perdavė prokurorams.
Iškrypėlio biografija – tarsi politinis trileris su pornografijos elementais
Dėl potraukio paaugliams, dokumentų klastojimo ir neteisėtos medicininės praktikos į teisėsaugos akiratį E. Čekanavičius pakliuvo dar 1971 metais. Įkalinimo jam pavykdavo išvengti, nes tarybinėje visuomenėje iškrypėlio elgesys buvo traktuojamas kaip psichiškai nesveiko žmogaus veiksmai, jis ne kartą priverstinai gydytas psichiatrinėse ligoninėse.
1982 metais E. Čekanavičius vėl įkliuvo. Iškrypėlis buvo sučiuptas, kai pirtyje, prisistatęs milicininku „tikrino“ vyrus ar šie neserga sifiliu – apžiūrinėjo jų lyties organus. Kilus įtarimui, jog milicininkai taip nesielgia, buvo iškviesta milicija.
Atvykę pareigūnai sulaikė E. Čekanavičių, jas jį rado suklastotą milicininko pažymėjimą. Medikų komisijai konstatavus iškrypėlio nepakaltinamumą, E. Čekanavičius buvo išsiųstas į Černiachovskio griežtojo režimo psichiatrinę ligoninę. Manoma, jog būtent šioje specifinėje įstaigoje E. Čekanavičius ne tik sužinojo apie įvairių psichotropinių medžiagų veikimą, kuriomis vėliau svaigino savo aukas, bet ir užmezgė kontaktus su ligoninėje priverstinai „gydytais“ disidentais.
Tapo Socialdemokratų partijos atkūrėju
Įgyti ryšiai iškrypėliui padėjo politinio atšilimo laikotarpiu – prisistatydamas žymiu disidentu ir žmogaus teisių gynėju jis ėmė aktyviai reikštis visuomeninėje veikloje.
Berniukų prievartautojo pavardę galima rasti ir tarp iškilių disidentų, pasirašiusių 45 pabaltijiečių memorandumą – protesto pareiškimą prieš Ribentropo-Molotovo paktą. 1989 metais E. Čekanavičius tapo Lietuvos Socialdemokratų partijos atkūrėju.
Po kurio laiko, demaskavę tikrąją savo „bičiulio“ aistrą berniukams, patys socdemai jį iš partijos pašalino. E. Čekanavičius kartu su grupele bendraminčių buvo įkūręs Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungą, ilgą laiką prisistatydavo šios organizacijos iniciatyvinės grupės pirmininku.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais teisėsaugai ėmus tirti jo nusikaltimus, E. Čekanavičius rado užtarėjų politiniuose sluoksniuose, Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime.
Apie E. Čekanavičiaus veiklą rašantiems žurnalistams buvo daromas atviras spaudimas, pirmą kartą šalies istorijoje areštuotas vieno Kaune leisto dienraščio numerio tiražas.
Sprendimas areštuoti laikraščio numerį buvo pasirašytas tuomečio vyriausybės vadovo, kuris vėliau šios publikacijos autoriui tikino buvęs suklaidintas.
Vėliau paaiškėjo, kad E. Čekanavičiumi aukščiausiose šalies politiniuose sluoksniuose galėjo rūpintis vienas Atkuriamojo Seimo deputatų.
Jaunuolių prievartautojas laisvėje ilgai neužsibūdavo
1995 metais už vyro lytinį santykiavimą su vyru, pasinaudojant aukos bejėgiškumu, kauniečiui buvo skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Dėl amnestijos ji sutrumpėjo metais.
Grįžęs į laisvę E. Čekanavičius vėl pakliuvo į policijos akiratį dėl trijų nepilnamečių berniukų apsvaiginimo aminazinu. Už tai jis buvo pasiųstas į kalėjimą 4 metams, bet amnestija bausmę sutrumpino trečdaliu.
2003 metais iškrypėlis buvo nuteistas kalėti 7 metus ir 9 mėnesius už 15 – mečio tvirkinimą ir lytinį prievartavimą, lytinį santykiavimą su 18 metų sulaukusiu vaikinu pasinaudojant pastarojo bejėgiškumu. Paskelbus amnestiją iškrypėliui skirta bausmė sumažėjo šeštadaliu.
2008 metų pabaigoje E. Čekanavičius vėl išėjo į laisvę. Pedofilas nesėkmingai siekė būti pripažintas Laisvės kovų dalyviu.
2009 metų birželio 19 dienos leidinio „Tremtinys“ numeryje E. Čekanavičiaus pavardė įrašyta į asmenų, siekiančių gauti kario savanorio arba Laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, sąrašą. Kilus skandalui vaikų žagintojas šio titulo taip ir negavo.
2009 metų liepą iškrypėlis vėl įkliuvo. Už tai, apsvaiginęs narkotinėmis medžiagomis jis seksualiai išnaudojo 13 metų berniuką, garsiajam pedofilui Kauno apygardos teismas atseikėjo 17 metų nelaisvės. Vėliau, nagrinėjant E. Čekanavičiaus skundą, bausmės terminas sumažintas dvejais metais.
Kodėl Arvydas tapo Ervydu?
Butas, kuriame orgijas rengė – jaunuolius medikamentais svaigino ir žagino E. Čekanavičius, formaliai jam nepriklauso. Jis nėra ir Kauno savivaldybės nuosavybė, o išlaidos už jo administravimą gula ant tame pačiame daugiabutyje gyvenančių kaimynų pečių.
Ėmus aiškintis, kodėl taip nutiko, paaiškėjo daug keistų aplinkybių. 1965 metų liepą tuo metu dar neišgarsėjęs iškrypėlis daugiabutyje deklaravo savo gyvenamąją vietą.
Tačiau buto dokumentuose E. Čekavičiaus pavardė nėra minima. Teismo duomenimis, pradžioje šis kaunietis turėjo kitą, motinos pavardę, o tik po kurio laiko, dėl jam vienam suprantamų priežasčių ją pasikeitė ir tapo Čekanavičiumi.
„Esame girdėję, kad jo pavardė buvo lyg ir Vasiliauskas. O vardas – Arvydas. Ervydu jis tapo kiek vėliau, kai pasikeitė pavardę“, – užsiminė pedofilų patriarcho kaimynai.
1989 metų rugpjūčio 16 dieną mirus E. Čekanavičiaus motinai Kauno miesto 15-asis notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Kadangi velionė buvo įgijusi teisę įregistruoti pilnai išmokėtą kooperatinį butą, jos įpėdinis E. Čekanavičius turėjo paveldėti šią turtinę teisę. Jis tai padaryti vengė.
Iškrypėlis puikiai suvokė, kad atsiradus jo vardu registruotam turtui į jį iš karto nusitaikys antstoliai. Butą jie parduos varžytinėse, o pinigus išdalins žagintojo aukoms. Galiausiai susiklostė kuriozinė situacija – nuolatos už grotų patekdavęs, o dabar – vėl ilgiems nelaisvės metams nuteistas E. Čekanavičius nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas.
Išieškoti skolų taip pat nebuvo galimybės, nes sovietmečiu mirusios kauniečio motinos butas oficialiai nėra nei jos, nei E. Čekanavičiaus nuosavybė. Nors žinoma, kad pajų už butą velionė visiškai sumokėjo 1978 metų pabaigoje ir įgijo nuosavybės teisę, tačiau buto registracija E. Čekanavičiaus motinos vardu niekada nebuvo atlikta.
„E. Čekanavičius puikiai supranta, kad tą pačią dieną, kai tik butas bus įregistruotas jo vardu, jis jo neteks. Juk priteistos didžiulės sumos nukentėjusiems vaikinams, o kur dar milžiniško skolos už komunalines paslaugas. Net antstoliams pardavus butą, gautų pinigų tikrai neužtektų skoloms ir ieškiniams apmokėti“, – svarstė iškrypėlio kaimynai.
Registruoti nuosavybę įpareigojo teismas
Daugiabučio namo gyventojų bendrija galiausiai kreipėsi į teismą prašydama išspręsti šią dilemą ir įpareigoti E. Čekanavičių įregistruoti butą. 2013 metų pradžioje Kauno apylinkės teismas patenkino namo gyventojų bendrijos pareikštą ieškinį ir E. Čekanavičių įpareigojo įregistruoti ginčo objektu tapusį butą savo mirusios mamos vardu pateikiant prašymą Registrų centrui. Taip pat – gauti nuosavybės teisę patvirtinantį pažymėjimą, jį pateikti notarų biurui, kuriame yra po motinos mirties užvesta paveldėjimo byla.
Suvokdamas, kad liūdnai pagarsėjęs kaunietis dėl puikiai suprantamų priežasčių nenori turėti jokios nuosavybės, teismas rado būdą kaip išspręsti šį kazusą. Sprendime nurodyta, jog per 90 dienų E. Čekanavičiui neįvykdžius įpareigojimų, butą jo vardu gali įregistruoti daugiabučio namo gyventojų bendrija.
Nuosavybės turėti nenorintis pedofilas nesutiko su šiuo Kauno apylinkės teismo sprendimu, jį apskundė Kauno apygardos teismui. Jis tikino, esą nėra aišku, ar ieškinį pateikęs namo gyventojų bendrijos pirmininkas turi įgaliojimus veikti jos vardu, nesutiko su nurodytomis įsiskolinimo sumomis, teigė, jog nepateikta įrodymų, kad jis turi turtinę teisę, kurią atsisako įgyvendinti.
2014 metų sausį Kauno apygardos teismas šį E. Čekanavičiaus skundą atmetė ir paliko galioti ankstesnį Kauno apylinkės teismo sprendimą. Tačiau iki šiol Registrų centre nesama duomenų, kad butas būtų perregistruotas. Jis formaliai priklauso 1989 metais mirusiai E. Čekanavičiaus motinai.