Šį tyrimą atliko Pravieniškių pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai – tie, kurie ir turėjo užtikrinti, kad nė vienas bausmę įkalinimo įstaigoje atliekantis nuteistasis nepatirtų jokios prievartos.
Neįtikėtina, bet ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai net nevertino, ar kalinių prižiūrėtojai tinkamai atliko savo pareigas, tačiau nutarime nutraukti tyrimą pažymėjo, jog apie patirtą seksualinę prievartą prabilęs buvęs nuteistasis Jonas esą yra kone pats kaltas, kad ilgą laiką tylėjo ir užkirto galimybę išaiškinti prieš jį įvykdytus nusikaltimus. O apie tai, kad jis dar atlikdamas bausmę daugybę kartų skundėsi įkalinimo įstaigos darbuotojams, prokuratūros nutarime net neužsimenama. Juk neatsitiktinai ikiteisminį tyrimą atlikę Pravieniškių pareigūnai net nesiaiškino, ar dėl to, kas daugybę metų vyko pataisos namuose, atsakomybės neturėtų prisiimti čia dirbę ir tebedirbantys darbuotojai.
Tačiau tai – ne įrodymas, nes galimi prievartautojai kaltės nepripažino.
Jau daugiau kaip metus Joną globojančio ir teisinę pagalbą teikiančkio Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė neslėpė, kad prokuratūros sprendimas yra „absoliuti teisinės sistemos gėda ir nesėkmė“.
„Mūsų manymu, tyrimo, kuriame smulkiai užfiksuotas devynerius metus trukęs nuteistojo prievartavimas, nesurinkus pakankamai įrodymų, nutraukimas – yra absoliuti teisinės sistemos gėda ir nesėkmė, – sakė K. Mišinienė. – Teisininkai, pasirašydami tokį dokumentą, išstato mūsų šalį į gėdos alėją – argi ne farsas yra pasiremti galimų prievartautojų „nieko ten nebuvo“, o gydytojo fiksuotus sužalojimus, blogėjančią psichinę būklę, diagnozuotą potrauminio sutrikimo sindromą atmesti kaip nereikšmingus? Beje, tam pačiam medikui tvirtinant, jog jis visko ir nepamena, nes kalinių su panašiomis problemomis buvę labai daug.“
Lojalumas saviems yra aukščiausias įstatymas
KOPŽI vadovė įsitikinusi, kad ikiteisminio tyrimo baigties buvo galima tikėtis kitokios, jeigu jį būtų atlikę su kalėjimų sistema nesusijusi teisėsaugos institucija – juk ir garsioji „Pravieniškių mafija“ paaiškėjo, kai į pataisos namus atvyko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai ir sulaikė ne tik čia karaliavusius Kauno nusikalstamų grupuočių šulus, bet ir ilgametį Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūną, galimai veikusį kartu su nusikaltėliais. Šį pareigūną puikiai prisimena ir Jonas, taip ir nesulaukęs pagalbos.
„Kyla klausimas – ar įmanoma tokį baisų nusikaltimą ir jo dangstymą tirti tos pačios įstaigos pareigūnams? – klausė K. Mišinienė. – Įstaigoje, kurioje lojalumas saviems yra aukščiausias įstatymas? Kaip patyčia skamba prokurorės pasvarstymas, jog nukentėjusysis, būdamas „žemiausio luomo atstovas“, kažkodėl nesiskundė, o kreipėsi su pareiškimu tik išėjęs į laisvę. „Mane prievartaudavo visur – sandėliuke, po laiptais, dušuose, tualete“, – teigė buvęs kalinys, šiuo metu gyvenantis su labai sunkiomis patirtos prievartos pasekmėmis. „Bet mes nemokame to ištirti“, – turėtų prisipažinti prokurorės iš Kaišiadorių.“
Žinojo, bet nieko nedarė
Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio prievartavimo policijoje buvo pradėtas dar 2019 m. vasarį, kai KOPŽI darbuotojų paragintas buvęs nuteistasis Jonas nutarė nebetylėti. Kadangi nusikaltimai buvo padaryti įkalinimo įstaigoje, policija medžiagą persiuntė į Kaišiadorių prokuratūrą – tą pačią, kurios prokurorai daugybę metų net nepastebėdavo, kokį pragarą pataisos namuose patiria su nusikalstamomis grupuotėmis nesusiję ir pirmą kartą už grotų patekę kaliniai. Tiems patiems Kaišiadorių prokurorams, kurie net neprieštaraudavo, jog nusikaltimus zonoje darančius, tačiau dokumentuose labai pavyzdingus „Pravieniškių mafijos“ šulus teisėjai anksčiau laiko išleistų į laisvę.
Per apklausą Jonas nurodė tris asmenis, kurie jį prievartaudavo ir grasindavo, jog jį suluošins ir padarys neįgaliuoju, jeigu šis tik kam nors pasiskųs. Taip pat nurodė ir pareigūnus, kurie tai žinojo ir kurių pagalbos ne kartą prašė, o kai šie nesureagavo, net į Kalėjimų departamentą laišką parašė, maldaudamas perkelti kalėti į kitą įkalinimo vietą – net sutiko kalėti pačiomis griežčiausiomis kalėjimo sąlygomis. Tačiau departamento vadovybė nurodė, kad toks prašymas gali būti tenkinamas tik „išimtiniais atvejais“, o šis atvejis tikrai ne toks, ir Jonui vėl pasiūlė kreiptis į tuos pačius jo saugumo užtikrinti negalinčius ir nieko nematančius Pravieniškių pareigūnus.
Nematė, bet žino, kad neskriaudė
Ikiteisminio tyrimo metu Pravieniškių tyrėjai apklausė nuteistuosius, kurie tuo metu kalėjo su Jonu, taip pat pareigūnus, kurie buvo atsakingi už kalinių priežiūrą, tačiau nė vienas nepatvirtino, jog būtų žinojęs, kad nukentėjusiuoju pripažintas Jonas būtų buvęs seksualiai išnaudojamas. O kai kurie jų net savo apklausos protokoluose primygtinai pabrėždavo, kad Jono niekas neskriaudė, nors taip pat nurodydavo, jog nieko apie tai, KAD šis patyrė prievartą, nežinojo.
„Manau, kad jis tai man pasakojo tikėdamasis, jog jam padėsiu ir kartu nueisiu pas pareigūnus, bet aš juo nepatikėjau – juk tas kalinys kalėjo „bachūrų“ būryje ir ten tokie dalykai kaip vyro santykiavimas su vyru yra neįmanomi“, – sakė tuo metu įtariamuoju patrauktas vyras.
Šis įtariamasis kategoriškai neigė, jog kalinį ne tik prievartavo, bet ir jam į išeinamąją angą sugrūdo medvaržčius – esą tai šis padarė pats, nes norėjo, jog iš Pravieniškių būtų pervežtas į Lukiškes.
Kitas įtariamasis irgi kategoriškai kratėsi įtarimų, tuo metu jo sesuo, sužinojusi apie broliui mestus kaltinimus, ėmė Jonui rašyti žinutes ir prašė atleisti, net finansinę paramą pasiūlė, bet už tai prašė pasirašyti susitaikymo protokolą. Bet jo taip ir nepasirašė – brolis įtikino, jog jis yra nekaltas.
Trečias įtariamasis Pravieniškių pataisos namuose buvo įkalintas dėl prieš mažametį panaudotos seksualinės prievartos. Vienai politinei partijai priklausęs vyras aiškino, kad išvis nieko negali pasakyti, nes su nukentėjusiuoju pataisos namuose beveik nebendravo.
Gydytojas: tokių atvejų buvo labai daug
Bet kad Jono teiginiai apie patirtą prievartą yra ne iš piršto laužti, vis dėlto kai kurie nuteistieji patvirtino – esą pataisos namuose sklido kalbos, kad kalinys yra prievartaujamas.
Kitame šio gydytojo įraše taip pat užsimenama apie baisius įvykius: „Kasdien vis naujų kankinimų prisigalvoja būrio nariai – prišlapina į patalynę, muša, mėgina išprievartauti. Bijo būti būryje, nes 1-2 val. nakties varo į tualetą, kur prievartauja. Pastoviai iš jo tyčiojasi, neleidžia net pavalgyti.“
Per apklausą B. Saveras atskleidė dar baisesnę realybę – nors ir prisipažino, kad pamena Joną, tačiau jo nusiskundimus pasiūlė perskaityti ligos istorijoje. O ši, kaip paaiškėjo, net nėra sunumeruota – jeigu nori, gali išimti bet kurį puslapį ir niekas nepastebės.
Jis taip pat pridūrė, kad informacijos, kurią jam pasako nuteistasis, be raštiško nuteistojo sutikimo negali atskleisti, nebent gauna oficialų teisėsaugos institucijų raštą.
Kuo tapome, kad pateisiname prievartautojus?
2016 m. lapkritį į laisvę išėjęs Jonas ne kartą buvo apžiūrėtas gydytojų, kurie konstatavo, kad gyvenimas pataisos namuose jį labai paveikė, o „dėl subjektyviai suvokiamos grėsmės savo sveikatai bei gyvybei jis pasirinko poziciją šiems veiksmams nesipriešinti“.
„Naudotas seksualinis smurtas paveikė nukentėjusio sveikatą“, – nurodė ekspertai.
Dėl patirto potrauminio streso Jonui iki šiol reikalinga medikų pagalba.
Ikiteisminį tyrimą nutraukusi Kaišiadorių prokurorė savo nutarime pabrėžė, kad esą nė vienas liudytojas nepatvirtino, jog nukentėjusysis įkalinimo įstaigoje būtų prievartautas, apie tai esą nieko nežinojo ir pataisos namų administracija, o pats nukentėjusysis į teisėsaugą kreipėsi pavėluotai, taip užkirsdamas kelią bet kokių įrodymų gavimui.
„Baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, jog nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo“, – pabrėžiama prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio prievartavimo.
Prokurorė I. Zabielienė taip pat pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos procesinės galimybės įrodymams surinkti.
Pasak K. Mišinienės, nusikaltimo aukoms labai sunku prabilti apie patirtą prievartą, nes jie sulaukia ne tik priešiškumo, bet ir fizinių bausmių – taip buvo ir su Jonu, kai šis tik viešai prabilo apie pragarą Pravieniškėse, o pareigūnai net nenorėjo šio atvejo tirti ir liepė jam pačiam susirasti skriaudikus. Bet net tada, kai skriaudikus surado ir apkaltino dėl smurto, po pusės metų paaiškėjo, jog šie – nekalti, nes iš tikrųjų smurtavo kiti asmenys. O kas jie tokie, taip ir nesugebėjo nustatyti.