Anot Lietuvos dailės muziejaus Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyriaus vedėjo Vydo Dolinsko, iš viso už šiuos 9 mln. litų pastaraisiais metais įsigyta ar numatoma dar šiemet įsigyti beveik 170 vertybių.
Vertybių kaina - paslaptis
Šiuo metu minėtos vertybės eksponuojamos Vilniuje Taikomosios dailės muziejuje. Ir nors didžioji jų dalis pirkta už valstybės biudžeto lėšas, jų kaina – didžiulė paslaptis.
V.Dolinskas DELFI kategoriškai atsisakė atskleisti antikvarinių pirkinių kainas patikindamas, jog tai pakenktų būsimiems pirkimams.
"Jei antikvarai Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje (tarp kitko, slapstytis prie dabartinių internetinių technologijų beveik neįmanoma) sužinos, už kiek, ką ir kur mes perkame, pigiau tikrai niekur nebegausime. Kadangi Valdovų rūmuose iš viso bus daugiau kaip dvidešimt salių, kuriems teks įrengti interjerus, tai mes esame suinteresuoti už mažiausią kainą įsigyti daugiausia eksponatų, kad tos salės nebūtų tuščios", - aiškino V.Dolinskas.
Be to, anot istoriko, jau šiuo metu skelbti viešai įsigytų vertybių kainas esą būtų ir nesaugu, nes kai kurie pirkiniai esą yra pakankamai brangūs. V.Dolinskas pasiūlė patiems išsivesti vidutines pirkinių kainas – 9 mln. litų padalinti iš 170 pirkinių "ir bus aišku – vidutiniškai po 50 tūkst. litų".
Muziejininko aiškinimu, kasmet surenkama informacija apie 4-5 tūkstančius Europos valstybių antikvariatuose, aukcionuose, privačių asmenų siūlomas vertybes, iš kurių pasirenkamos maksimaliai priimtinos kokybės, istorinės meninės vertės ir kainos.
"Mes susidedame trisdešimt panašių kasapankų ir žiūrime, kokios jų kainos ir nusistatome mums labiausiai priimtiną", - aiškino istorikas.
V.Dolinsko teigimu, visų pirkinių kainos esą bus paviešintos tuomet, kai bus supirkta ir plačiajai visuomenei atverta visa Valdovų rūmų ekspozicija, t. y. ne anksčiau nei 2009 metų viduryje.
"Mums tos informacijos iš principo negaila, bet mes nenorime būtent komplikacijų – komplikacijų pirmiausia saugumo prasme, nes jei jums pasakysime tikslias kainas, kurios vieno ar kito daikto yra nemažos – juk mums juos (perkamus eksponatus – DELFI) ir toliau reikės vežiotis", - aiškino V.Dolinskas.
Pašnekovas tikino, jog superkamus daiktus į Lietuvą stengiamasi atsivežti taip pat minimaliomis išlaidomis, V.Dolinskas teigė pats turįs C kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir pats ne kartą iš Europos šalių gabeno nupirktas vertybes.
Pasiteiravus, iš kurios šalies atsivežtas konkretus gobelenas, V.Dolinskas suskubo pareikšti, jog tai taip pat – konfidenciali informacija.
Anot jo, dauguma eksponatų perkami ir gabenami iš Vakarų Europos – Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Vokietijos ir kt.
Žymios pavardės – priedangai?
V.Dolinskas tikino, jog būsimieji Valdovų rūmų eksponatai perkami pagal 2005 metais nustatytus griežtus kriterijus.
Pavyzdžiui, Valdovų rūmų interjere gali būti eksponuojamos tik autentiškos, šiuose rūmuose buvusios ar kitos vertybės, kurios buvo sukurtos ar pagamintos ne vėliau nei XVII amžiaus viduryje, kol Valdovų rūmai tarnavo kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija.
"Yra patvirtintos Valdovų rūmų ekspozicinės schemos, patalpų funkcijos, aišku, kad ten, kur numatytas miegamasis - reikia lovos, kitur reikia stalo ir pan. Žinome, ko reikia, tada susirinkę informaciją žinome, kokia yra geriausia pasiūla, ką yra naudingiausia įsigyti – ar stovis geriausias, ar meniniu požiūriu vertingiausias daiktas, galų gale ir kaina turi didelę reikšmę, nes mums reikia už pakankamai nedidelę kainą užpildyti didelius plotus", - aiškino V.Dolinskas.
Paklaustas apie tai, kas talkina bei konsultuoja ieškant vertybių užsienyje, V.Dolinskas teigė, jog šiuo atveju padeda kai kurie užsienio muziejininkai, restauratoriai, istorikai, su Lietuva susiję žmonės, pavyzdžiui, Italijoje - profesorius Guido Michelini ar diplomato Kazio Lozoraičio žmona dailininkė restauratorė Giovanna Lozoraitis.
Klausiamas, kaip šiuo atveju padeda kalbininkas G.Michelini, V.Dolinskas atsakė, jog profesorius padeda lietuviams susirasti antikvariatus Italijoje.
DELFI žiniomis, G.Lozoraitis prieš metus besilankant Lietuvoje, jos buvo teiraujamasi nuomonės apie kai kuriuos įsigytus tapybos kūrinius, ikonas, gobelenus ir baldus.
V.Dolinskas pripažino, jog vienu atveju buvo klausiama G.Lozoraitis nuomonės apie jau nupirktus kūrinius, o kitu atveju kalbėta apie galimybę įvertinti dar kelis numatytus pirkti tapybos darbus.
V.Ališauskas: visuomenė mulkinama
Filososfas ir istorikas Vytautas Ališauskas teigė, jog muziejininkų nenoras visuomenei paviešinti perkamų eksponatų kainų ir stebinantis, ir tuo pačiu keliantis įtarimų.
"Manau, kad šis projektas (Valdovų rūmų – DELFI), kuris iš esmės stabdo Lietuvos kultūros raidą, turi būti kuo labiau atviras. Juo labiau, kad lėšos renkamos ir gaunamos iš visuomenės. Iš tiesų stebina tai, kad būsimų eksponatų kainos neskelbiamos, juo labiau stebiuosi tuo, kad perkami daiktai, kurie niekaip nesusiję nei su Valdovų rūmais, nei su Lietuva. Matome, kad tai – tiesiog muliažas, kuris bus apstatytas neaiškios vertės ir neaiškios kilmės daiktais supirktais iš Vakarų, tikiuosi bent, kad tai nėra laukiniai vakarai", - DELFI sakė Vytautas Ališauskas.
Anot jo, Dailės muziejaus darbuotojų minimi argumentai, esą viešumas šiuo atveju gali paskatinti antikvariatų savininkus sukelti kainas, – ir keisti, ir gan juokingi.
"Antikvarinių kainų rinka Europoje – skaidri. Tikros vertybės parduodamos viešai aukcionuose ir aukcionų kainas formuoja rinkos kainos. Todėl toks argumentas tiesiog keistas", - sakė V.Ališauskas.
Ne kartą Valdovų rūmų projektą kritikavusio V.Ališausko nuomone, šis projektas – visuomenės mulkinimas. "Ir nemanau, kad šis mulkinimas liausis ir dabar. Žinant, kad už jo stovi Algirdas Brazauskas, sunku būtų tikėtis, kad šis projektas bus tvarkomas kitaip, nei visa Lietuva jo valdymo metais", - teigė V.Ališauskas.
A.Brazauskas: dirba sąžiningi žmonės
Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijos pirmininkas, ekspremjeras Algirdas Brazauskas teigė, kad jo vadovaujama komisija "peržiūrėjo ir aprobavo apie du šimtus įvairių pirkinių".
Paklaustas, kodėl visuomenei neleidžiama sužinoti šių pirkinių kainų, A.Brazauskas atsakė: "Matyt, jie nemato reikalo, kai bus viskas iki galo pastatyta, tada ir paskelbsime".
A.Brazauskas pabrėžė, jog įsigijimai Valdovų rūmams – Lietuvos dailės muziejaus, kuriam vadovauja Romualdas Budrys, kompetencija. "Jie dirba tikrai labai sąžiningai", - sakė A.Brazauskas.
Paklaustas, kas kontroliuoja biudžeto lėšų naudojimą perkant vertybes, ekspremjeras nurodė, jog tai daro Valstybės kontrolė.
Valstybės kontrolė netikrino, bet žada tikrinti
Klausiamas apie tai, kieno yra kontroliuojami, Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyriaus vedėjas V.Dolinskas taip pat nurodė Valstybės kontrolę.
Anot jo, Valstybės kontrolei dar pernai atliekant Lietuvos dailės muziejaus auditą, kontrolieriams buvo pateikti kai kurių pirkimų Valdovų rūmams dokumentai ir priekabių esą nerasta.
Priešingai, anot V.Dolinsko, Dailės muziejus net sulaukė pagyrų.
"Jei būtume gyrę, neplanuotume šiais metais atlikti dar vieno Dailės muziejaus audito", - paneigdama V.Dolinsko žodžius DELFI sakė Valstybės kontrolės pareigūnė Daiva Bakutienė.
Anot valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, joks Valdovų rūmų statybai ir jų interjerų įrengimui, vertybių pirkimui skirtų lėšų panaudojimo auditas kol kas nebuvo atliktas. "Kol kas tik svarstėme, jog reikėtų tai padaryti, nesame kol kas ten įkišę nosies, bet, matyt, kitais metais gali tekti imtis išsamaus patikrinimo", - sakė R.Budbergytė.
D.Budbergytė taip pat sakė esanti labai nustebusi, jog už biudžeto lėšas įsigyjamų vertybių kainos yra laikomos paslaptyje: "Tai tikrai nėra jokia konfidenciali ar valstybės paslaptį sudaranti informacija".