Atrodo, kad šis B. Pistoriuso pasakymas apie vokiečių brigadą Lietuvoje yra optimistiškiausias iš visų, kuriuos iki šiol teko girdėti iš vokiečių politikų. Su tuo sutiko ir J. Juozaitis.
„Prisiminkime įvykiu chronologiją. Pirmiausia buvo Vokietijos pareiškimas apie brigados sukūrimą Lietuvoje. Paskui – teiginiai apie tai, kad ta brigada bus priskirta, o ne dislokuota Lietuvoje. Dabar Vokietijos krašto apsaugos ministras pasakė, kad numatomas nuolatinis dislokavimas, ir dar kartu su šeimomis. Tai, iš tikrųjų, ir patiems vokiečių apžvalgininkams netikėtas pareiškimas, jis puikiai atitinka Lietuvos nacionalinius interesus“, – teigė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos analitikas.
Ar turėjo įtakos įvykiai Rusijoje?
Pats B. Pistorius sako, kad dabartinio sprendimo pokyčiu nevadina, tačiau, žvelgiant į ankstesnes kalbas, vis tiek kyla klausimas – kas pasikeitė? Ar dabartiniam sprendimui įtakos galėjo turėti savaitgalį nuskambėję įvykiai Rusijoje?
„Pirmiausia, norėčiau pasakyti, kad paties gynybos ministro pozicija iš esmės sutampa su faktais ant žemės. Na, apie ką jis kalba? Jis kalba apie Vokietijos kariuomenės dislokavimą „žingsnis po žingsnio“ principu, kad, Vokietijai stiprinant savo ginkluotąsias pajėgas, o kartu Lietuvai stiprinant priimančiosios šalies pajėgumus, kitaip tariant, vystant karinę infrastruktūrą, atitinkamai didės ir Vokietijos karinis buvimas. Čia vienas momentas. Antras momentas – aš nenorėčiau spekuliuoti, kiek būtent vienas veiksnys turėjo tam įtakos, nes paraleliai mes turime daug kitų procesų. Tarkime, vokiečiai neseniai patvirtino savo naują nacionalinio saugumo strategiją. Ten įrašytas įsipareigojimas didinti Vokietijos karinį buvimą NATO Rytų flango valstybėse. Aišku, mes matėme įvykius Rusijoje savaitgalį, bet kartu vyksta pasirengimas NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, buvo peržiūrėti NATO gynybos planai – čia yra daug skirtingų procesų, tad pasakyti, jog susiję būtent su tuo, kas įvyko Rusijoje, aš negalėčiau“, – teigė J. Juozaitis.
Kodėl šis sprendimas nustebino Vokietijos analitikus?
„Vokietijos analitikus nustebino šitas pasakymas, nes jau kurį laiką skleidžiama žinutė, kad Vokietijos brigada bus priskirta, o ne fiziškai dislokuota pačioje Vokietijos informacinėje erdvėje. Dabar šitas pasakymas jau visai kitoks. Pasakyta, kad ne priskirta, o nuolat dislokuojama bus Lietuvoje. Kitaip tariant, atsisakoma tos žinutės, kad brigada atvyks tada, kada jos reikės, o tikslas yra ją fiziškai dislokuoti būtent Lietuvoje ir nuolatinio buvimo principu. Būtent šis dalykas vokiečių analitikus ir nustebino“, – aiškino J. Juozaitis.
Spaudimas suveikė teigiamai
Lietuvoje tarp politikų buvo ir itin karštų pasakymų Vokietijos atžvilgiu. Ar Lietuva daugiau prišaudė sau į kojas, ar šiandien pasakyta frazė rodo, kad politikų spaudimas suveikė teigiamai?
„Bet kokiu atveju Lietuvos nacionalinis interesas – kaip įmanoma didesnis sąjungininkų karinis buvimas regione, o, jei įmanoma, Lietuvoje. Toks yra mūsų tikslas. Kaip tą tikslą pasiekti? Savo lūkesčius komunikuoti aktyviau, aiškiau, ir šitai daryti viešai ar už uždarų durų – tai daugiau diplomatinės taktikos klausimas. Kiek aš turėjęs kontaktų su Vokietijos analitikais, tai, jų nuomone, tokį klausimą reikia kelti viešai, reikia aiškinti apie saugumo situaciją mūsų regione, ir tai yra geriausias būdas pasiekti mūsų tikslą – kad Vokietijos buvimas Lietuvoje būtų didesnis“, – dalijosi pašnekovas.
J. Juozaitis taip pat atskleidė, ar, jo manymu, ši išsakyta Vokietijos pozicija dar gali keistis.
„Čia labai tiksliai suformuluoti Vokietijos lūkesčiai. Prisiminkime spaudos konferencijas tiek su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, tiek su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir NATO generaliniu sekretoriumi – Vokietijos lūkesčiai yra infrastruktūra. Pirmiausia, infrastruktūra, kad būtų papildomų galimybių treniruotis, kad būtų įrengta papildomų sandėlių, kad būtų įrengta papildomų kareivinių vokiečiams gyventi. Tuos lūkesčius dabar mes turime išpildyti – čia yra vienas dalykas. Kitas dalykas – Vokietijos ginkluotųjų pajėgų modernizacijos tempas. Vokiečiai turi ir daugiau įsipareigojimų, ir jie pasitvirtino papildomą biudžetą Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms atnaujinti – reikia papildomos karinės technikos, reikia personalo. Dabar aš tai matyčiau kaip dvikryptį procesą: vokiečiai stiprina savo ginkluotąsias pajėgas ir ruošiasi, kad bus didinamas karinis kontingentas Lietuvoje, o tuo pačiu metu Lietuvoje statoma papildoma karinė infrastruktūra. Aišku, politika nenuspėjama, bet žingsnis į priekį tikrai matomas“, – aiškino jis.
Per kiek laiko vokiečiai galėtų paruošti savo karius Lietuvai?
„Klausimas, pasiruošti kam: ar dislokuoti taikos sąlygomis, ar staigiai prireikus permesti tam tikrus karinius vienetus? Kaip aš matyčiau situaciją – kuo greičiau mes darysime tai, kas priklauso nuo Lietuvos, kuo greičiau vystysime infrastruktūrą, tuo didesnių galimybių turėsime prašyti iš Vokietijos partnerių, kad būtų greičiau dislokuojami jų kariniai pajėgumai. Ministras sakė, kad Vokietija įsipareigoja tai padaryti, – jau vien tai įpareigoja modernizavimo ir perginklavimo programą vykdyti greičiau. Kalbant apie konkrečias datas – aš spekuliuoti šiuo klausimu nenorėčiau“, – teigė J. Juozaitis.