Po svarstymo Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisoms pritarė 69 parlamentarai, 7 buvo prieš, o 24 Seimo nariai balsavimo metu susilaikė. Kad įsigaliotų inicijuotos pataisos liko dar vienas balsavimas. Jis planuojamas ateinančios savaitės antradienį.
Diskusijoje dėl įstatymo priėmimo, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius šiam siūlymui išsakė kritiką, apeliuodamas į galimus nusižengimus Žmogaus teisėms Lietuvai vykdant migrantų neįleidimo politiką.
„Vidaus reikalų ministrė, komentuodama teikiamo įstatymo projektą mums sakė, kad reikalinga teisinė siena, sauganti mus nuo Lukašenkos hibridinės atakos. Tai, kad šiandien pasienyje migrantus apgręžiame pagal jų veido odos spalvą, tai, kad šiandien mes prie sienos apgręžiame mažamečius vaikus, tai, kad mes renkamės lengviausią sprendimą – išspirti visus, garsiai šaukdami, kad mus puola, iš tiesų stato didelę ir tvirtą sieną. Sieną, už kurios žmogaus teisės, liberali demokratija ir vakarietiškos vertybės – tai, kas mus pirmiausia skiria nuo „Batkos“ ir „Putlerio“ – neegzistuoja. Ir aš šiandien visų labai atsiprašau, bet šitos sienos statybose aš nedalyvausiu“, – savo poziciją išsakė T. V. Raskevičius.
Prieš įstatymo priėmimą pasisakė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas.
„Noriu pirmiausia kreiptis į ministrę, kuri šiaip nelabai suvokia, kurioj pusėj ji stato sieną. Ji mano, kad sieną stato prie Baltarusijos sienos. Iš tikrųjų ta siena, kurią stato ponia Bilotaitė, yra kažkur šalia Vokietijos, nes ta siena mus atriboja nuo tarptautinės žmogaus teisių sistemos. Ko norėjo Putinas ir Lukašenka – jų hibridinės atakos taikinys nėra vien fizinė siena – jų taikinys yra žmogaus teisių sistema. Ir šiandien šie du veikėjai ponios Bilotaitės rankomis mums siūlo tą sieną pastatyti ir balsuoti už tai, kad Lietuva pasitrauktų iš Jungtinių tautų konvencijomis sureguliuotos žmogaus teisių sistemos, Europos Sąjungos žmogaus teisių sistemos ir mus palikti toje Rytų teisės, Rusijos teisės, dominuojamoje žmogaus teisių sistemoje“, – ministrės siūlymą kritikavo buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys V. Bakas.
Tačiau dabartinis NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas emocingai sureagavo į kolegų parlamentarų pastabas. Jo teigimu, atstūmimo politika Lietuvos atveju yra neišvengiamas sprendimas.
„Labai kartais lengva atsistoti neva tai į teisuolių pusę, pradėti kalbėti kilmingai apie žmogaus teises, bet tuo pačiu įžeidinėti savo kolegas, menkinti ministrę, menkinti savo kolegą Seimo narį, su kuriuo kažkada dirbote tame pačiame komitete, lyginti su nacionalsocializmu. Žinot, reikia turėti ribų. Žinot, kas buvo nacionalsocializmas? Aš galiu padovanoti jums knygą ir pamatysit, kas darėsi tenai konslageriuose. (…) Atstūmimo politika – tai neišvengiamas sprendimas. Sakyčiau kompromisinis, bet neišvengiamas sprendimas. (…) Tam tikra prasme jis apsaugojo ir mūsų valstybės garbę ir orumą, ir neleido Lukašenkai toliau daryti biznio, plėsti nelegalios migracijos srautų ir menkinti mūsų ir skaldyti mūsų visuomenės. Todėl tikrai kompromisinis variantas – atstūmimas – galės būti vykdomas tiktai pasienio ruože. Tai yra kompromisinis variantas“, – sakė Seimo narys L. Kasčiūnas.
Pataisas siūlanti Vidaus reikalų ministerija (VRM) šiuo įstatymo projektu siekia sustiprinti valstybės sienos apsaugą įteisinant pasienio tarnybos rėmėjų pasitelkimą, aiškiau reglamentuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, įstaigomis bei visuomene. Teigiama, kad tai galėtų padėti operatyviau reaguoti į neteisėtus valstybės sienos kirtimo atvejus ir užtikrinti veiksmingą šių pažeidimų užkardymą.
Kaip numato pirminis projektas, šio įstatymo pakeitimais būtų sudaroma galimybė užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai. Taip pat įstatymo projektu būtų panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.
Visgi Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) siūlo įstatymo projektą pakoreguoti numatant, kad migrantai galėtų būti apgręžiami iki penkių kilometrų nuo Lietuvos pasienio su Baltarusija. Šiam pasiūlymui kaip kompromisiniam pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Taip pat siūloma, kad išimtis dėl būtų taikoma nuo ginkluoto konflikto besitraukiantiems asmenims. Taip pat pasiūlyta patikslinti persekiojimo sąvokos apibrėžimą. Siūloma, kad žmonėms besitraukiantiems nuo religinio, socialinio, politinio persekiojimo apgręžimo politika nebūtų taikoma.
Taip pat siūloma karinės agresijos sąvoką keisti ginkluoto konflikto sąvoka pagal šalių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė. Toks sprendimas taip pat išplėstų galimų subjektų sąrašą, kuriems apgręžimo politika nebūtų taikoma.