Po atakos pasienyje – daug neatsakytų klausimų: ar išties esame pasirengę tokiam siaubingam scenarijui

Esame pasirengę bet kokiems scenarijams, NATO viską mato, agresijai pasiruošti spėsime. Tokie raminimai pastaruosius metus skambėjo Lietuvoje, vos tik pasirodydavo nerimo ženklų – tai dėl Rusijos kėslų, tai dėl „Wagner“ judėjimo. Tačiau kai žvalgybos ir kariniais pajėgumais garsėjantis Izraelis sugebėjo prasileisti teroristų ataką iš Gazos, į šiuos klausimus verta pažvelgti iš naujo – pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis kainuoja gyvybes.

„Tai yra visuotinis šokas. Niekas nesitikėjo tokio pasiruošimo iš „Hamas“ ir tokios situacijos iš Izraelio, kai per sieną perėjo kaip per sviestą. Visi sako, kad žvalgyba nežinojo, bet man nesitiki. Manau, žinojo, tiesiog politikai nekreipė dėmesio į pasiruošimus. „Hamas“ pasiruošimo lygis taip pat verčia kelti klausimą ar tai iš tikrųjų buvo vien tik „Hamas“.

Jie nėra bepročiai, nes bepročiai taip gerai neorganizuoja atakų. Esu linkęs manyti, kad ten buvo ir instruktoriai iš Irano. O gal ne tik instruktoriai“, – apie teroristų ataką prieš Izraelį komentavo Lietuvos generolo Jono Žemaičio karo akademijos dėstytojas Arturas Plokšto. Išties, įtarimai, kad paslaptingi „svečiai“ vienaip ar kitaip buvo prisidėję prie atakų, skamba vis garsiau.

Žinoma, dabar daugiau kalbama apie Izraelio žvalgybos klaidas bei valstybės aroganciją, manant, kad Izraelis turi geriausią kariuomenę regione, o ir sieną (įskaitant 20 metrų gylio požeminę), kuri juosia visą Gazos Ruožą. Pralaužus sieną subyrėjo ir saugumo iliuzija.