Jau anksčiau buvo viešai svarstoma, kad per šiais metais vyksiančius partijos pirmininko rinkimus, G. Paluckui galėtų iššūkį mesti Juozas Olekas. Apie tai plačiau galima skaityti čia.
Politines aktualijas socialdemokratai aptars ir per nuotolinį partijos tarybos posėdį trečiadienio vakarą.
A. Sakalas svarsto ir kitą variantą. Pasak jo, iššūkį „gali mesti ir (europarlamentarė) Vilija Blinkevičiūtė, „kuri yra aukštai reitinguojama „Spinter“ apklausoje, bet ji nutolusi nuo LSDP problemų ir tokio noro nepareiškia“.
„Manau, kad geriausias variantas būtų LSDP Pirmininkas J. Olekas. Pirmasis pavaduotojas – dabartinis Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Pavaduotojais taptų ir G. Paluckas, V. Blinkevičiūtė bei kiti žymūs LSDP veikėjai.
Bet G. Paluckas taip nemano. Tarybos posėdžio išvakarėse jis paskelbė savo pareiškimą, kuris parodo, jog G. Paluckas sieks ir toliau būti LSDP pirmininku. Todėl tarybai reikės priimti savo sprendimą – arba–arba, kuris dar galės būti keičiamas LSDP suvažiavime šių metų gegužės mėnesį“, – teigė A. Sakalas.
Įvertino Palucko indėlį
Svarstydamas apie pirmininko indėlį į partijos raidos procesus, A. Sakalas pažymėjo, kad „G. Palucko norai buvo geri, bet jie liko nerealizuoti“.
Pasak partijos garbės pirmininko, G. Palucko stiprioji pusė – tai jaunos kartos atstovo veržlumas ir originali pozicija kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, dėl papildomo Krašto apsaugos ministerijos finansavimo.
„G. Palucko silpnoji pusė – jo buvęs teistumas, nors buvo nuteistas už administracinę smulkmeną. Ir G. Palucko nesuvokimas, kas tai yra vakarietiška socialdemokratija. Todėl LSDP taip ir neatsikratė neoliberalizmo. Rinkėjams taip ir liko neaiškus LSDP veidas ir kuo skiriasi nuo liberalų veidų. Atrodo, kad jam buvo artimas liberalų lozungas „skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“, – teigė A. Sakalas.
Matytų galimybę kai kuriems socialdarbiečiams grįžti
LSDP partijos garbės pirmininkas socialdemokratams siūlytų savo veikloje vadovautis šūkiu „skęstančiųjų gelbėjimas – LSDP reikalas“.
„Šis lozungas slepia didžiulę erdvę LSDP veiklai. Tai – ir mokesčių politikos esminė pertvarka, ir esminė parama smulkiajam verslui. Mes turime tapti jo advokatais. Taip pat – švietimas, sveikata. O jų visoms problemoms spręsti reikalingi pinigai. Todėl mokesčių pertvarka – tai problema Nr. 1“, – teigė A. Sakalas.
Partijos garbės pirmininkas nemano, kad Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) galėtų jungtis su LSDP, tačiau neatmeta, kad kai kurie socialdarbiečiai galėtų bandyti grįžti pas juos.
„Dėl LSDDP – jei kurie iš jų norės grįžti, LSDP svarstys pagal savo Statutą“, – teigė A. Sakalas.
Jo asmenine nuomone, dalis socialdarbiečių galėtų bandyti grįžti, o kita dalis – ne.
„Ten jie – ne visi vienodi: yra tokių, kuriuos mielai matyčiau LSDP, o yra ir tokių, kurių nenorėčiau matyti socialdemokratų partijoje. Tie, kurių dėl jų požiūrio į socialdemokratiją nenorėčiau matyti partijoje, – Juozas Bernatonis, Gediminas Kirkilas. Nematyčiau bėdos, jei grįžtų Irena Šiaulienė, Rimantė Šalaševičiūtė“, – vardijo A. Sakalas.
„Delfi“ primena, kad G. Paluckas LSDP pirmininku išrinktas 2017 m. balandį pirmą kartą surengtuose tiesioginiuose partijos lyderio rinkimuose. 2019 m. pavasarį jis buvo perrinktas LSDP pirmininku antrai dviejų metų kadencijai. Nauji partijos pirmininko rinkimai vyks šių metų pavasarį. Iki šiol nėra aišku, kas juose kandidatuos. G. Paluckas nėra oficialiai pareiškęs, ar sieks perrinkimo.
Paluckas iš partijos pirmininkų nesitrauks
Prieš partijos tarybos posėdį G. Paluckas išsiuntė jos nariams laišką, kuriame nagrinėjo partijos pasirodymo Seimo rinkimuose temą ir leido suprasti, kad iš partijos pirmininkų jis trauktis neketina.
„Esu girdėjęs samprotavimų, jog partijos pirmininkas nesuvokia situacijos rimtumo. Noriu nedviprasmiškai pasakyti, jog rinkimų rezultatus vertinu prastai. Esu labai nusivylęs ir nenoriu to slėpti. Už pasiektą rezultatą visada buvo ir bus atsakingas partijos pirmininkas, todėl šios atsakomybės tikrai nesikratau.
Kai kurie mūsų bičiuliai yra išsakę siūlymų atsistatydinti iš pirmininko pareigų. Svarsčiau apie tai, tačiau jau esame partijos pirmininko rinkimų procese, todėl šis žingsnis tebūtų suteikęs organizacinės sumaišties ir neapibrėžtumo“, – rašė G. Paluckas.
Partijos pirmininkas prasto pasirodymo rinkimuose priežastis skirstė į keturias kategorijas: „mano klaidos, mūsų klaidos, politinės aplinkos pokyčiai bei oponentų veiksmai“.
„Apie tai plačiau kalbėsiu tarybos posėdyje, tačiau keletą dalykų paminėti verta. Pirmiausia, apie mano paties klaidas. Jų buvo nemažai, pradedant komandos formavimu, dėmesio trūkumu, kalbant apie skyrių pasiruošimą bei veiklą, ir baigiant finansų nesuvaldymu rinkimų periodu, kai dalis vienmandatininkų liko net ir be tos nedidelės, tačiau žadėtos paramos“, – teigė G. Paluckas.
Nagrinėjo strategines klaidas
Savo laiške partijos tarybos nariams jis nagrinėjo ir strategines klaidas, kurios lėmė rinkimų rezultatą.
„Koalicijos su valstiečiais nutraukimas ir perėjimas į opoziciją buvo teisingas žingsnis, tačiau frakcijos susitarimas su konservatoriais dėl veikimo opozicijoje buvo klaida. Tai sudarė sąlygas mus kritikuoti dėl „netikro kairumo“ ir lipdyti visuomenės nemeilę konservatoriams prie socialdemokratų.
Tačiau dar didesnė klaida buvo prasidėjus rinkimams šį susitarimą nutraukti ir pradėti flirtą su valstiečiais dėl galimų koalicijų po rinkimų. Šiuose rinkimuose veikė politinė švytuoklė ir buvo akivaizdu, jog balsuojama bus prieš valstiečius. Mūsų dviprasmiška laikysena nesugrąžino atsitraukusių ir nedavė naujų rinkėjų“, – rašė G. Paluckas.
Partijos pirmininko vertinimu, politinės aplinkos pokyčiai taip pat turėjo didelės įtakos galutiniams rinkimų rezultatams.
„Pandemija bei karantinas leido valstiečių vyriausybei „įkvėpti“ oro ir save parodyti naujoje šviesoje, taip pat leido nevaržomai dalinti ne tik kovos su pandemija lėšas, tačiau ir kitas dosnias išmokas, kurios buvo aiškiai pritaikytos rinkimų kalendoriui.
Šis laikotarpis stipriai suskaldė visuomenę ir kitais pjūviais – sustiprėjo „antivakserių“ ir panašūs judėjimai, kuriais ciniškai, bet sumaniai, pasinaudojo Darbo partija“, – teigė G. Paluckas.
Siūlo nebelieti aliejaus į ugnį
Laiške partijos nariams pirmininkas rašė, kad prezidiume būta aštrių diskusijų šiomis temomis.
„Vienais klausimais nuomonės sutampa, kitais išsiskiria. Prezidiumas nedidele persvara tarybai siūlo nutarimo projektą – vertinti rinkimų rezultatus kaip nepateisinusius lūkesčių.
Nors visi sutinkame, jog rinkimų rezultatai tikrai prasti, tačiau siūloma nebelieti aliejaus į ugnį ir švelninti savikritikos toną, nes pralaimėtų rinkimų aidas vertinimų ar atskirų bičiulių griežtų pareiškimų forma veikia ir šiandienos partijos reitingus.
Iškart po rinkimų vienas mūsų rinkėjas patarė – gal nustokite kalbėti apie save ir daugiau kalbėkite apie mus ir mūsų reikalus, gal ir rezultatai bus geresni“, – rašė G. Paluckas.
Sureagavo ir V. P. Andriukaitis
Į G. Palucko laišką sureagavo bei savo poziciją partijos nariams išreiškė ir LSDP garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, jis paragino G. Palucką viešai pareikšti, kad šis nekandidatuos būsimuose pirmininko rinkimuose.
„Pagaliau likus vienai dienai iki virtualaus LSDP tarybos posėdžio sulaukėme bičiulio ir pirmininko Gintauto Palucko laiško. Smagu, kad jis, tas laiškas, jau yra. Juk laukėme jo jau trečias mėnuo po tokio skaudaus rinkimų į Seimą pralaimėjimo, kokio nebuvo nuo 1999 m. rinkimų“, – jaunajam partijos pirmininkui jau pirmuoju sakiniu įgėlė socialdemokratų senbuvis.
Savo laiške jis irgi bandė analizuoti, kodėl socialdemokratams nepavyko rinkimuose.
„Per tą ilgą laikotarpį nuo 1999 m. stipri LSDP, tvirtas Darbo kodeksas, aiški priešstata konservatorių ir liberalų klaidingiems sprendimams, tautos istorijos teisingas, marcinkevičiškas vertinimas (garbė Justinui Marcinkevičiui, mačiusiam Lietuvą kaip visų, o ne tik urapatriotų), stabili priešprieša tautos skaldymo į savus ir priešus ideologijai bei istorijos nepavertimui dešiniųjų propagandos įrankiu išskyrė LSDP kaip tvirtą didžiosios tautos dalies interesų reiškėją.
Deja, nuo 2016 m. A. Butkevičiaus darbo kodekso pataisos, flirtas su konservatoriais ir liberalais, nesugebėjimas apginti ekonominių, socialinių ir visų žmogaus teisių integralumo bei klasinio solidarumo susiaurino LSDP elektoratą“, – rašė V. P. Andriukaitis.
Savo laiške jis prisiminė situaciją po 2016 m. rinkimų.
„O po rinkimų dėl klaidingo ėjimo į koaliciją su valstiečiais, dar kvailesnių derybų, padovanojant kairiąją vyriausybės programą (juk ji rašyta remiantis mūsų pajėgomis) valstiečiams, o sau pasiliekant visiškai nereikalingus ministrų portfelius, o vėliau – ir neapgalvoto pasitraukimo iš koalicijos, frakcijai suskylant į priešingas puses, situacija dar labiau pablogėjo.
Ir visiškai nereikalingas „karas“ tarp Gintauto ir buvusių jo globėjų A. Butkevičiaus, G. Kirkilo ir t. t. dar labiau pagilino neigiamos visuomenės nuomonės griovį. Atskilę G. Kirkilas, J. Bernatonis, A. Butkevičius (kiek mažiau), taip pamėgę valdžių kėdes ir prie jų prilipę, dar labiau kirto per bendrą kairiojo elektorato pagrindą, kasdami duobę sau ir gilindami mūsų krizę“, – rašė V. P. Andriukaitis.
Partijos garbės pirmininkas atkreipė dėmesį, kad savo laiške G. Paluckas įvardijo klaidą – eiti į koaliciją Seime su konservatoriais ir liberalais.
„Ir štai jau toliau Gintautas vardija klaidą eiti į koaliciją su konservatoriais ir su LIBERALAIS Seime. Bet čia pat jis teigia, kad nutraukti su jais prieš rinkimus koaliciją irgi buvo klaida. Leisk, Gintai, giliai suabejoti. Jei būtumėte likę, būtų didelė tikimybė sulaukti lenkų rinkimų akcijos likimo. Taip, ir Tavo vėlyvas posūkis į valstiečius po ilgo jų atakavimo bendrame konservatorių, liberalų chore jau negelbėjo padėties“, – rašė V. P. Andriukaitis.
Kritika dėl suskaldyto elektorato
Kartu savo laiške partijos garbės pirmininkas kelia klausimą, kas atsitiko su kairiuoju elektoratu.
„Jį mes skaldėme kartu su atskilusias bičiuliais. Ir pamoka – buvęs stabilus sisteminis LSDP rinkėjas pasidalijo: dalis liko balsuoti už LSDDP – apie 40 000 rinkėjų, kurie nepabėgo nei pas valstiečius, nei pas darbiečius. Dalis sisteminio LSDP elektorato pasiliko, o štai nepastovi kairiojo elektorato dalis nutarė pasirinkti valstiečius ir Darbo partiją. Jūsų strategijos apeliavimas į nepastovų jaunąjį elektoratą ištirpo kaip pirmas sniegas – jiems laisvė ir marihuana pasirodė patrauklesni.
Nekalbu ir apie tai, kad nebuvo jokios LSDP rinkiminės kampanijos, buvo Gintauto rinkiminė kampanija. O LSDP sąrašas atspindėjo partijoje prasidėjusį chaosą. Geras pastebėjimas, kad sąrašui įtaką darė „sekretorinė“ demokratija partijos viduje. Skyrių reikalavimai ir balsai buvo ignoruojami. O ir mūsų dalis jaunųjų savo kalbėjimu ėmė nesiskirti nuo konservatorių ir liberalų“, – kritikavo V. P. Andriukaitis.
Socialdemokratų senbuvis traukė per dantį G. Palucką dėl jo atsinaujinimo strategijos.
„Suskaldyti rinkėją, prisigaminti konkurentų elektorato kairėje – kas gi taip formuoja strategiją?! Ir rezultatas – pirmą kartą LSDP triuškinamai pralaimėjo, net, ko gero, daugiau nei Lenkų rinkimų akcija, kuri visada ir būdavo ant perėjimo slenksčio ribos. Dabar LSDP atsidūrė tokioje vietoje. 5,6 proc. – tai bent atsinaujinome!!
Vis smagiai jaunimas ir kai kas iš mūsų vyresniųjų dar naudoja etiketę „seni bebrai“, bet juk jaunieji augo jų prieglobstyje. Tad jei ir toliau tokias etiketes klijuosite, tai dalis sisteminio elektorato neatsisuks. Apie rinkėjus kalbu! Taigi, tuomet jaunus man teks vadinti „jaunais bebrais“, tik kad dantukai jaunųjų bebrų, atrodo, dar neatnešė rezultato. Derliaus pripjauta tik už 5,6 proc. Sustokime ir pasižvalgykime. Ne skaidyti, bet konsoliduoti dabar reikia elektoratą. Juk laukia ypač sunki kova už savivaldos rinkėjus, o jų yra daug, jie skirtingi visose savivaldybėse, tad metas įsiklausyti, ką žmonės šneka, atėjo! Bet tam reikia ir pokyčių partijos gretose“, – rašė V. P. Andriukaitis.
Ragina prisiimti atsakomybę už rezultatą
Partijos garbės pirmininkas buvo atviras – daugelio skyrių pirmininkų nuomone, rinkimų į Seimą rezultatai yra blogi, o centrinio štabo veikla nepatenkinama
„Kalbi, Gintai, apie lūkesčius – jie nepasiteisino. Bet juk jie ir nebuvo apibrėžti. Ką laikysime geru, ką – patenkinamu, o ką – blogu rezultatu. Apie tai kalbėjau prieš rinkimus. Bet negirdėjai. Juk ne 18 vietų, o tik 8! Ir vienmandatėse – tik 5! Jei tai tik „nepateisino lūkesčių“, tai aš čia matau pastangas figos lapu pridengti blogą rezultatą.
O ir dabar iš 60 skyrių 54 skyrių pirmininkai juos įvertino kaip blogus. Nežinau tik Utenos skyriaus pirmininko nuomonės. Suprantu Palangą, Biržus, Šilalę, iš dalies – Varėną, Rokiškį. Bet bendras skyrių pirmininkų pateiktų nuomonių vardiklis – blogi rezultatai.
Girdėkim – apie centrinio štabo veiklą visi (nežinau Utenos skyriaus) pasakė aiškiai: nepatenkinama veikla“, – rašė V. P. Andriukaitis.
Partijos garbės pirmininkas neslėpė emocijų, reaguodamas į G. Palucko laiške parašytą prašymą „nelieti aliejaus į ugnį“.
„Bet, deja, ugnies ir ryžto po tokių rezultatų maža, daugelyje skyrių po rinkimų niekas nežino nei to, ką Tu darei, nei kur ta Barboros būstinė, nei kaip su finansais ir parama, nei kur tas 0,25 etato Seimo narių padėjėjo ir t. t. Tad tik žarijos rusena žmonių noruose veikti.
Skyrių pirmininkai signalizuoja apie tai, kad jų gretas palieka nusivylę žmonės. Tad dabar deguonies net reikia, kad atsirastų motyvacija tikėti ir dirbti. Štai ir atsiranda aiški dalis rinkimų šūkio – „gerbti... ir ginti“ skyrių žmones. Jau apie kiekvieną net nekalbu“, – rašė V. P. Andriukaitis.
Galiausiai partijos garbės pirmininkas paragino G. Palucką bent jau pareikšti, kad nebekandidatuos į partijos pirmininkus.
„Ir pabaigoje – kadangi atsakomybės nesikratantis, nors tai pareiški tik 3 mėn. po rinkimų (vėloka, ar ne?), tai kodėl nepilant aliejaus nepareikšti, kad kadangi „jau esame pirmininko rinkimų procese“, tai aš einu pareigas laikinai, nekandidatuoju, prisidedu prie aktyvaus darbo frakcijoje, lieku LSDP komandoje, sutikčiau būti naujo pirmininko ar pirmininkės komandoje, nesvarbu, kokį postą man pasiūlytų.
Ir einam pirmyn – solidariai ir atsakingai. Mat net ir V. Blinkevičiūtė patvirtins, kad visose ES šalyse sąrašų lyderiai po tokių rinkimų žino, ką reikia padaryti. Tad ir prabėgus trims mėnesiams yra labai gražu taip prisiimti atsakomybę. Tu mums visiems reikalingas, ir Seime gali auginti savo įvaizdį ir autoritetą. Tavo darbas Seime tik prasideda. Bet juk per pastarąjį laiką daug kartų Tavo siekti rezultatai, deja, neblizgėjo. Tad dabar laikas ramiam ir kantriam darbui visų labui. Aš matau Tavo geras perspektyvas, bet dabar Tau reikalinga pauzė ir savo charizmos bei veiksmų apmąstymai.
Štai, jei mes LSDP taryboje nubalsuotume už alternatyvas ir naujo centrinio štabo suformavimą, o po to visi kartu dirbtumėme savivaldos rinkimų labui vadovaujant kitam naujam pirmininkui, atsirastų darbo visiems“, – rašė V. P. Andriukaitis.