Audringa naujametinė naktis
Policijos departamento Komunikacijos sk. vedėjas Ramūnas Matonis tikino, kad naujametinė naktis buvo nerami, tačiau tragiškų įvykių, galima sakyti, buvo nelabai daug, tačiau išvengti nepavyko.
„Apibūdinčiau taip, kad policija turėjo daugiau iškvietimų, bet tragiškų incidentų buvo mažiau, nebuvo nei vieno nužudymo per Naujųjų metų naktį. Pareigūnams darbo netrūko, bet daugiau buvo smulkesnių pažeidimų. Buvo mažiau nukentėjusių žmonių, laimei, išvengta didelių tragedijų“, – DELFI laidoje kalbėjo R.Matonis.
RVUL Skubios pagalbos sk. vedėjas Paulius Uksas tikino, kad darbo naujametinę naktį tikrai netrūko. Pranešimai buvo registruojami tiesiog žaibiškai – kas kelias minutes.
„Naujieji metai, manau, buvo audringi, atsižvelgiant į pacientų skaičių, kurie kreipėsi pagalbos. Darbo tikrai netrūko. Nuo vidurnakčio iškvietimai buvo registruojami kas kelias minutes“, – sakė jis.
„Esminė problema buvo besaikis alkoholio vartojimas. Buvo iššūkis tarp atvežtųjų surasti blaivų asmenį, dauguma buvo išgėrę. Vien toksikologai atliko apie 50 konsultacijų“, – taip pat pridūrė P.Uksas.
Situacija – tragiška
Anot jo, metai iš metų tradicijos nesikeičia – daugiausia atvežtųjų buvo neblaivūs. Situacija, specialisto teigimu, tiesiog tragiška.
„Kas liečia alkoholio vartojimą, tai situacija yra tragiška. Dauguma traumų, kurias patyrė žmonės, yra tikrai išvengiamos. Kalbant apie pirotechniką, smurtą, tai metai iš metų tradicijos išlieka tokios pačios. Skubios pagalbos skyriuje naujųjų naktis yra vienas sudėtingiausių budėjimų, ypač kas liečia traumas patyrusius pacientus. Taip pat labai sunku dirbti su tais pacientais, kurie yra išgėrę alkoholio. Bendravimas yra labai apsunkintas. Budėjimas tikrai yra sunkus, tikras iššūkis“, – tvirtino jis.
„Visos šventės skubios pagalbos skyriuje buvo labai darbingos. Nemažai gydytojų poilsiauja, yra pasiėmę atostoga, tai skubios pagalbos skyriuose darbas tampa intensyvesnis“, – pridūrė P.Uksas.
Tragedijų neišvengta
R.Matonio teigimu, deja, buvo ir skaudžių įvykių. „Jeigu kalbėtume apie skaudžius įvykius, nelaimių su mirusiais žmonėmis buvo gruodžio 31 naktį, kai Vilniaus rajone automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo pėsčiąją moterį, taip pat Klaipėdoje buvo moteris, kuri iškrito, o galbūt buvo išstumta per balkoną, Žvėryne nepilnametis buvo pristatytas jau negyvas. Jis galimai perdozavo narkotikų. Kituose miestuose mirčių buvo išvengta“, – DELFI kalbėjo R.Matonis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurelijus Česūnas tikino, kad dažniausiai gaisrai kildavo dėl neatsargių žmogaus veiksmų.
„Šiemet dėl pirotechnikos kilo du gaisrai. Galiu paminėti, kad vienas įvyko Prienuose, o kitas – Jonavos rajone, petarda buvo įmesta į automobilį“, – tvirtino jis ir pažymėjo, kad gaisrai dažniausiai kildavo ne dėl petardų, bet žmonių namuose dėl neatsakingo elgesio.
Policija skelbia, kad mažiausiai trys asmenys nuo pirotechnikos nukentėjo sunkiau. Visi sužalotieji yra vyrai. Dėl plaštakų ar pirštų traumų kreiptasi į Vilniaus, Alytaus ir Biržų ligonines.
Sausio 1-ąją, apie 1 val. į Biržų ligoninę pristatytas ir dėl riešo ir plaštakos amputacijos paguldytas vyras, gimęs 1988 metais, kuris medikams paaiškino, kad susižalojo sprogdindamas petardą.
Apie 2.23 val. į Vilniaus ligoninę kreipėsi ir dėl plaštakos trauminės amputacijos paguldytas jaunuolis, gimęs 2002 metais, kuris medikams paaiškino, kad susižalojo sprogdindamas petardą balkone.
Apie 3.12 val. į Alytaus ligoninę dėl rankos piršto dalinės amputacijos ir žaizdos kreipėsi 1987 metais gimęs vyras, kuriam rankose sprogo petarda. Vyras, suteikus medicininę pagalbą, gydomas ambulatoriškai.
Klaipėdoje po vidurnakčio nuo petardų apdegė automobilis.
Šilutės rajone, Tranksėdžiuose gaisras gyvenamojo namo balkone kilo, kaip įtariama, dėl aplinkui namą sprogdinamų petardų.
Policija nurodo, kad dėl prieš vidurnaktį, apie 23.45 val. kilusio gaisro sudegė balkono langų rėmai, miegamojo langas su durimis, apgadinta miegamojo lova, buitiniai prietaisai, rūbai, virtuvinis baldų komplektas. Nuostolis – 11 090 eurų.
Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas S. Žilinskas, nuo sausio 1-osios vidurnakčio ugniagesiai-gelbėtojai skubėjo gesinti 77 gaisrų, bet juose žmonės nenukentėjo. 2019 metų sausio 1-osios naktį buvo kilę 44 gaisrai.
„Įvairiausio pobūdžio jie buvo. Degė 38 konteineriai – antžeminiai ir požeminiai. Degė medžiai, fejerverkų pakuotės. Buvo 15 atvejų“, – teigė S. Žilinskas.
Pasak S. Žilinsko, po vidurnakčio vienu metu buvo fiksuoti net 66 ugniagesių-gelbėtojų išvykimai į įvykių vietas – daugiausia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
Viršijo rekordą
2020 metų sausio 1-ąją dieną Bendrasis pagalbos centras užregistravo 5261 pagalbos prašymą. Šis skaičius viršija iki šiol buvusį rekordinį 2017 metų sausio 1-osios dienos pagalbos prašymų skaičių daugiau nei 350, informuojama pranešime.
Didžiausia pagalbos prašymų dalis buvo susijusi su policijos kompetencijai priskiriamais įvykiais. Užregistruota 2728 policijai skirti prašymai, 1910 – greitajai medicinos pagalbai, 177 – priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, 23 – aplinkos apsaugai.
Iš viso pirmąją šių metų dieną buvo registruota 10771 skambučių. Tradiciškai daugiausia skambučių sulaukta tuoj po vidurnakčio: per pirmąją 2020-ųjų metų valandą užregistruota 700 skambučių, per antrąją – 592, per trečiąją – 602. Vėliau kas valandą jų skaičius mažėjo, susilygino su buvusiu prieš vidurnaktį. Mažiausiai skambučių užregistruota tarp 8 ir 9 valandos ryto – 193.
Naujametę naktį daugiausia pranešimų taip pat teko policijai. Nuo gruodžio 31 dienos 21 valandos iki sausio 1 dienos 9 valandos užregistruota 304 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, 208 pranešimai dėl konfliktų, 192 – dėl triukšmo. Tradiciškai sulaukta pasipiktinusių vyresnio amžiaus gyventojų skambučių dėl miestų gyvenamuosiuose rajonuose sprogdinamų fejerverkų.
Užregistruota 40 pranešimų dėl iš globos įstaigų pavieniui ar grupėmis išėjusių ir negrįžusių nepilnamečių. Dauguma jų taip paspruko nebe pirmą kartą.
Degė gyvenamieji, ūkiniai pastatai, šiukšlių konteineriai. Būta gelbėjimo darbų: šalinti ant važiuojamosios kelio dalies gulintys medžiai, padėta į butą patekti policijai. Sausio 1-ąją Vilniuje buvo rastas Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys.
Greitosios medicinos pagalbos prireikė nukentėjusiems fejerverkų sprogdintojams, įvairaus dydžio traumas ir sužalojimus patyrusiems žmonėms.
Siekiant užtikrinti operatyvumą ir atsiliepti į kaip įmanoma daugiau skambučių, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus ir Klaipėdos skyriuose tiek nakties, tiek dienos metu dirbo sustiprintos pamainos. Vidutinis atsiliepimo laikas buvo 6 sekundės, o iki 8 sekundžių buvo atsiliepta į 92 procentus skambučių.