Seime praėjusi savaitė buvo itin audringa – žlugo nepasitikėjimo net kelių komisijų pirmininkais procedūros, pradėta apkaltos Seimo nariui Petrui Gražuliui iniciatyva, iš parlamento pasitraukė Mykolas Majauskas. Ir valdantieji tarpusavyje, ir opozicija nesutaria tiek dėl valstybės tarnybos, tiek dėl mokesčių reformų.
Politikai tikisi, kad iki kitąmet vyksiančių rinkimų priimti didžiausios reikšmės projektus pavyks, tačiau, ar taip tikrai bus, – abejonių nemažai.
Apie įtampas Seime penktadienį laidoje „Delfi tema“ kalbėjo valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas ir opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys D. Griškevičius.
Visi aiškinasi santykius
Nepasitikėjimo procedūrą Antikorupcijos komisijos pirmininku Algirdu Stončaičiu inicijavo valdantieji. Balsavime dalyvavo 73 parlamentarai, bet iniciatyvą palaikė 62. Abu laidoje dalyvavę politikai pripažino, kad įtampų Seime yra.
„Aš manau, kad įtampų po Savivaldos rinkimų tikrai yra, bet net neabejoju, kad, kai bus svarbūs klausimai valstybei, Lietuvos žmonėms, tai valdančioji dauguma tikrai ne kartą įrodė galinti susitelkti ir priimti atitinkamus sprendimus. (…) Abu pirmininkai lieka dirbti savo darbą ir aš tikiuosi, kad šis klausimas bus tuo ir užbaigtas“, – sakė A. Bagdonas.
D. Griškevičius pastarąjį politinį laikotarpį įvardijo kaip „labiau santykių aiškinimosi laikotarpį – tiek opozicijos, tiek daugumos.“
„Akivaizdu, kad Stončaičio klausimo užuomazgos buvo truputį anksčiau, kai dar vyko galimos Bilotaitės apkaltos tam tikri procesai, nes jau tada (iš valdančiųjų – aut. p.) buvo užsiminta, jog, negalvokite, opozicijos atstovai, kad nesulauksite kažko panašaus“, – prisiminė Demokratų sąjungos atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad opozicijos pastangos išversti kurį nors valdančiosios daugumos atstovą iš einamų pareigų dažniausiai nepasiteisina dėl elementarios matematinės logikos, nesurenkant pakankamo balsų skaičiaus.
„Stončaičio atveju, kadangi valdančioji dauguma sutelkė visus savo atstovus, o tai nenutinka kiekvieną dieną, bet nepavyko to padaryti, nes, man atrodo, čia suveikė kiti niuansai – pirmiausia, kaip buvo teikiama ta apkalta, nepasitikėjimas, kai patys iniciatyvos autoriai, stovėdami prieš tribūną, sako, kad teisiškai niekuo prikibti negalima, bet mes nepasitikime. Akivaizdu, kad turbūt tokie argumentai neįtikino ir dalies valdančiosios daugumos“, – sakė D. Griškevičius.
A. Bagdono teigimu, prie įtampos koalicijoje prisidėjo ir Savivaldybių rinkimų rezultatai, kurie, pavyzdžiui, Laisvės partijai buvo gana nesėkmingi.
„Po rinkimų iškart buvo pristatyta visa mokesčių reforma. Forma, kaip buvo pristatyta, kai buvo iš vakaro pristatyti pakeitimai ir kad koalicijos partneriai pilna apimtini nedalyvavo mokestinės reformos kūrime, sukėlė tam tikrų įtampų, bet aš manau, kad iki pateikimo į parlamentą bus atsižvelgta ir į mažesnių koalicijos partnerių siūlymus“, – sakė liberalas.
Jis atkreipė dėmesį, kad mokesčių reforma paliečia smulkiuosius verslininkus, kurie dirba pagal verslo liudijimą ar išsiėmę individualios veiklos pažymą.
A. Bagdono teigimu, liberalams neatrodo visiškai teisinga suvienodinti visų mokamus mokesčius, nes žmonės dirbantys pagal verslo liudijimą ar su individualios veiklos pažyma prisiėmė daugiau rizikų – negauna kasmetinių atostogų, jiems nepriklauso ir kiti dalykai, kuriuos gauna dirbantieji pagal darbo sutartį.
Jis priminė koronaviruso pandemijos laiką, kai valstybė individualiai dirbantiems žmonėms skyrė po 242 eurus, kad šie galėtų išgyventi, o pastovias pajamas gaunantys žmonės tuo metu gavo daugiau.
Liberalų sąjūdžio atstovo teigimu, jo frakcija keletą pasiūlymų mokesčių reformai jau pateikė.
Atrodo nelabai sveikai
D. Griškevičius laidoje teigė, kad įtampa valdančiosios daugumos gretose kartais pastebima iš mažų dalykų.
„Kartais akivaizdu, kad tas katilas burbuliuoja“, – pabrėžė jis.
Anot parlamentaro, tiek opozicinės partijos, tiek valdantieji po pasibaigusių Savivaldos rinkimų vertina savo ateities perspektyvas.
„Mažieji koalicijos partneriai supranta, kad jeigu viskas toliau vyks kaip vyko, jie bus tik paklusnūs mygtukų spaudytojai ir pritarėjai, tai akivaizdu, kad toks kelias veda tik į išnykimą“, – sakė D. Griškevičius.
Anot demokratų atstovo, smagu matyti liberalų, laisviečių iniciatyvas, didesnį įsiklausymą į jų poziciją.
„O imant konkrečias detales mes galime matyti, kad dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo tas santykis... Teisingumo ministrė laikosi vienos pozicijos, atstovauja savo veiklos barui, bet premjerė neigia jos poziciją. Tai tikrai atrodo nelabai sveikai“, – apie valdančiuosius kalbėjo D. Griškevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad svarstymo stadijoje šis klausimas visai netikėtai „užlūžo“ ir tapo akivaizdu, kad dabartinis projektas neturi perspektyvų.
Tokių projektų, anot jo, galime matyti ir daugiau. Vienu tokių jis įvardijo Rusijos ir Baltarusijos piliečius liečiantį teisės aktą, kurį Seimas planuoja priimti kitą savaitę.
Jo teigimu, neišspręstų, neišdiskutuotų klausimų skaičius Seime kaupiasi, o jis skeptiškai žiūri į galimybę valdantiesiems įgyvendinti mokesčių ar valstybės tarnybos reformas.
Visgi A. Bagdonas aiškino, kad turbūt nei viena valdančioji dauguma dar neturėjo tiek iššūkių, kaip ši.
„Neįvertinti šių dalykų ir sakyti, kad daug reformų nepavyko, nėra teisinga. Sutinku, kad gali būti trukdžių įgyvendinant tiek valstybės tarnybos, tiek mokesčių reformas, bet kalbant apie mokesčių reformą, einant tam tikrais paketais, manau, kai kuriems dalykams galima pritarti, nes ten tikrai yra daug ir gerų dalykų“, – įsitikinęs valdančiųjų atstovas.
Jo teigimu, valstybės tarnybos reformos laukia ir naujai išrinkti merai, nes jose numatytos didesnės algos, kurios dabar yra itin mažos.
Valdančiųjų atstovas nesiėmė spėlioti, ar mokesčių reformai bus pritarta, nes šiuo metu nėra iki galo aiškūs visi siūlymai.
D. Griškevičius laidoje kėlė klausimą, ar valdantieji dar teiks visuomenę audrinančius klausimus, tokius kaip lyčiai neutralios partnerystės, nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo.
„Tai bus vardiklis, vertinant valdančiųjų pažadų ir programos įgyvendinimo klausimus“, – įvertino opozicijos politikas.
A. Bagdono teigimu, akivaizdu, kad 71 parlamentaro, kuris pritartų šiems klausimams, šiame Seime nėra.
„Dėl partnerystės manęs tai tikrai nedžiugina. Aš manau, kad turėtume šį įstatymą priimti jei ne šioje kadencijoje, tai kitoje“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Nesusikalba ir opozicija
Komentuodamas santykius opozicijoje D. Griškevičius atkreipė dėmesį, kad ten partijų daugiau nei pas valdančiuosius ir dauguma jų taiko į tą patį rinkėją.
„Akivaizdu, kad tas susikalbėjimas dažnu atveju yra tikrai sudėtingas. Reikia nepamiršti, kokį svertą turi valdančioji dauguma skaldyti opozicijos atstovus, palaikant vienų ar kitų iniciatyvas“, – kalbėjo jis.
Susikalbėjimui, pasak politiko, nepadeda ir artėjantys rinkimai.
Demokratų atstovas teigė manantis, kad opozicijoje bus apsispręsta dėl vieningo požiūrio tiek į mokesčių, tiek į valstybės tarnybos reformas, tiek dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.
Komentuodamas opozicijos norą dar kartą interpeliuoti ministrą A. Bagdonas teigė šiuo metu negalintis pasakyti, kaip dėl jo balsuos frakcija. Politikas sakė manantis, kad jis būtų geras aplinkos ministras, tačiau dėl jo vadovavimo Žemės ūkio ministerijai yra įvairių nuomonių.