Išplatintame pranešime rašoma, kad konferencijoje ministrė akcentavo, jog tik 4 proc. statutinėse institucijose dirbančių moterų užima vadovaujančius postus, o nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje iki šiol nei viena jų nevadovavo statutinei institucijai, todėl A. Bilotaitė nusprendė siekti, kad statutinėse tarnybose būtų daugiau moterų vadovių, ir siūlys sukurti mechanizmą, kuris skatintų pareigūnių profesinį tobulėjimą.
A. Bilotaitė konferencijoje sakė, kad galėtų būti sudaryti moterų lyderių statutinėse tarnybose sąrašai, joms būtų organizuojami specialūs mokymai.
Profesinės sąjungos bendruomenės moterų vardu kalbėjusios atstovės, teigė, jog po tokio ministrės pasisakymo jaučiasi įsižeidusios.
„Lytis, religija, orientacija, neturėtų būti iškeliami į priekį, dalykinėje veikloje svarbiausia – kompetencija. Skatinti moteris siekti aukštų postų yra teigiamas dalykas, tačiau organizuoti papildomus mokymus vien moteriškos lyties atstovėms skamba keistai ir netgi diskriminuojančiai. Ir tai žeidžia! Ar ministrė mano, kad moterys pareigūnės yra menkesnės, mažiau kompetentingos už vyrus pareigūnus, kad joms ir tik joms reikia mokymų?“ – stebėjosi Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovės.
Kaip rašoma pranešime, anot jų, „moterų pasaulis seniai nebėra vien barščiai, vaikai ir vyras, todėl būtent toks požiūris į moteris kaip silpnąją lytį ir turėtų būti keičiamas, o ne svaičiojama apie mokymus tik moterims, nes jos, neva, nesugeba pasiekti aukštų statutinių institucijų postų“, – taip dėstoma pranešima.
„Dar labai norėtųsi iš VRM ministrės išgirsti kokias išskirtines teises Lietuvoje turi vyrai, kurių neturi moterys? Ar įstatymai ir konstitucija galioja lyties principu?“ – sakė R.Liepa.
Bilotaitė: galėtume sukurti mentorystės programas, kuri padėsiančias moterims
„Per pastaruosius du dešimtmečius, kai esame Europos Sąjungoje, moterų dalis Vidaus reikalų ministerijos statutinėse įstaigose išaugo dvigubai. Tačiau iki šiol nebuvo nė vienos aukščiausias pozicijas užimančios moters. Nors trečdalis šalies pareigūnų yra moterys, vadovų iš jų – vos 4 proc. Ir tai yra problema, kurią norime ir turime spręsti. Teigiama, kad moterims dalyvaujant sprendimų priėmime, valstybės yra saugesnės, ekonomikos auga sparčiau, o taika tampa ilgalaike“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.
Lietuvoje yra apie 19 tūkst. teisėsaugos pareigūnų, iš jų – beveik 6500 moterų. Dauguma (15 tūkst.) teisėsaugos pareigūnų dirba Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose įstaigose. Didžiausia moterų dalis dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (50 proc.) ir policijoje (43 proc.). Mažiausiai – Viešojo saugumo tarnyboje (15 proc.) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (8 proc.). Valstybės sienos apsaugos tarnyboje moterys sudaro 32 proc. visų pareigūnų.
Pasak A. Bilotaitės, ES reikia skatinti moterų profesinį tobulėjimą ir mokymą, užtikrinti sąžiningą skatinimo ir motyvavimo sistemą, suteikti lanksčias darbo sąlygas bei sukurti saugią darbo aplinką.
„Galėtume sukurti mentorystės programas ir tinklus, kurie padėtų moterims užimti vadovaujančias pozicijas. Galbūt būtų galima sukurti specialią ES lygmens mainų programą, skirtą moterų įgalinimui skatinti“, – svarstė ministrė.