Taip ekspertai ketvirtadienį komentavo buvusio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno išsakytą mintį, kad jeigu NATO viršūnių susitikime Vilniuje Ukrainai nesuteiks jokių aiškesnių saugumo garantijų, atskiros Aljanso narės gali imtis individualių veiksmų.
„Neatmesčiau galimybės, kad šiame kontekste Lenkija įsitrauks dar labiau (...) ja gali pasekti ir Baltijos šalys, galbūt įskaitant ir galimybę pasiųsti savo karius“, – „The Guardian“ sakė buvęs NATO generalinis sekretorius.
Malinionis: jis tai pasakė ne šiaip sau
Atsargos pulkininko V. Malinonio teigimu, A. F. Rasmussenas, kaip buvęs NATO generalinis sekretorius, turbūt žino kai ką, ko nežinome mes.
„Manyčiau, kad šis jo pasisakymas – ne šiaip sau. Nors jis dabar ir nėra oficialus pareigūnas, jis labai gerai žino visą situaciją ir į tai, ką jis pasakė, reikia žiūrėti labai rimtai. Aš manau, kad čia ne šiaip sau pasakyta. Kad gali greitu laiku, iškart po NATO „samito“, jei NATO kažkokių tinkančių sprendimų nepriims, kurie įgalintų greičiau užbaigti karą... Tikėtina, kad NATO viduje atsiras koalicija, kuri, tikėtina, ir įves pajėgas“, – pabrėžė jis.
Pasak V. Malinonio, yra visa eilė NATO valstybių, kurios norėtų kuo greičiau užbaigti karą, tai – Lenkija, Baltijos, Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė.
„Situaciją ilgai laikyti tokioje įtampoje ir karo statuse yra pavojinga. Mes matome, kad Rusija yra labai neprognozuojama, o jos kariuomenė veikia kaip teroristai“, – sakė jis.
Ekspertas atkreipė dėmesį į neseniai susprogdintą Kachovkos užtvanką ir teigė, kad tai galima prilyginti masinio naikinimo ginklo panaudojimui, o tai turėtų būti visiškai nepriimtina, nes nukreipta ne prieš Ukrainos kariuomenę, o prieš civilius.
„Todėl manyčiau, kad būtų visiškai logiška, jeigu atsirastų tokių NATO valstybių, kurios pageidaus šitą situaciją kuo greičiau užbaigti“, – sakė jis.
Modeliuodamas, kaip galėtų atrodyti karių įvedimas, V. Malinonis sakė, kad pradžioje atskirų NATO šalių pajėgos galėtų būti skirtos humanitarinės katastrofos padarinių švelninimui.
„Įvedant pajėgas tokiu pretekstu, pasaulio bendruomenei bus labai lengva paaiškinti, kodėl to reikia ir daugelis Jungtinių Tautų narių suprastų, kodėl to reikėjo. Galbūt tai paskatintų ir kitų valstybių įsitraukimą į šią pagalbą. Nes dabar Ukrainoje vyksta humanitarinė katastrofa ir jiems reikia pagalbos, – sakė jis.
Įvedus NATO šalių pajėgas tokiu pretekstu, toliau svarstė atsargos pulkininkas, Rusija turėtų „suglausti ausis“, nes ji nenori pradėti karo su NATO.
„Todėl manyčiau, kad tai labai tikėtina, realu ir reikia priimti rimtai tą A. F. Rasmusseno pasakymą“, – pabrėžė jis.
Turėtų priešingą poveikį?
NATO nuo pat karo pradžios atmetė galimybę siųsti savo karius į Ukrainą. Tai buvo aiškinama siekiu nesukelti Trečiojo pasaulinio karo.
Tačiau V. Malinionis mano, kad atskirų Aljanso narių karių pasirodymas Ukrainoje kaip tik turėtų priešingą efektą.
„Nebėra ko laukti. Nejau lauksime, kad jie branduolinį reaktorių Zaporižios pakels į orą? Situacija kaista ir geriausiai būtų, kad ji kuo greičiau baigtųsi. Nebėra ko svarstyti, rusai dabar sukėlė milžinišką humanitarinę katastrofą, nemanau, kad dar galima laukti, manau, kad tai buvo galima padaryti ir anksčiau“, – pabrėžė jis.
Antanaitis: reikia dirbti protingai, o ne sunkiai
Karybos ekspertas D. Antanaitis pabrėžė, kad NATO valstybės, nepaisant priklausymo Aljansui, yra savarankiškos ir gali savarankiškai priimti sprendimus dėl dalyvavimo operacijose – tai, kiekvienos valstybės asmeninis pasirinkimas.
„Tačiau kalbant apie karo padėtį, bet koks kovinių dalinių dislokavimas Ukrainoje reikštų, kad valstybė ar jų grupė faktiškai paskelbė karą Rusijai“, – sakė jis.
Pasak D. Antanaičio, tai būtų įvertinta ne tik per dvišalių santykių prizmę, bet ir tai, kokį poveikį tai turėtų Europos Sąjungai ir NATO.
„Aš manau, kad reikia dirbti protingai, o ne sunkiai. Reikia naudotis protu, o ne raumenimis. ES ar NATO valstybių kariuomenės dislokavimas tik užaugins aukų skaičių, todėl manau, kad reikia ne bukai matuotis raumenimis, o žaisti gudriau“, – sakė jis.
Paklaustas, ar negalima būtų, kaip sakė V. Malinionis, karių pasiųsti po humanitarinės misijos priedanga ir NATO šalių karių buvimu Ukrainoje nuraminti rusus, D. Antanaitis sakė turintis savo nuomonę: „Dabar pasaulis daro viską, kad išvengtų Trečiojo pasaulinio karo. Jei į karą tarp Rusijos ir Ukrainos įsivelia trečia šalis, kas trukdo įsivelti Kinijai, remiant Rusiją? Arba Rusijai nesuburti tarptautinės koalicijos, kurią sudarytų Iranas, Serbija, Kinija, Šiaurės Korėja?“.
Todėl, pasak pašnekovo, raumenys yra nuostabu, grubi jėga – fantastika, bet protas visada yra svarbiau, nei raumenys.