„Bidenas atrodė labai gerai, jo kalba buvo tikrai įkvepianti. Jei kažkas ieškojo kažkokių fizinio silpnumo ženklų – tai tikrai galėjo nusivilti“, – žurnalistams sakė prezidentas po Vašingtone vykusios NATO viršūnių susitikimo atidarymo ceremonijos.
„Kalba buvo gera, kalba buvo, sakyčiau, fundamentali. Kalba buvo nukreipta į tai, kad mes remsime Ukrainą ir kad Putinas negali laimėti karo Ukrainoje, kad Putinas nelaimi karo Ukrainoje, nes patiria didžiulius nuostolius, ir kovoja ilgiau nei pats norėjo“, – Lietuvos žurnalistams akcentavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad po silpno J. Bideno pasirodymo TV debatuose prieš D. Trumpą birželio pabaigoje kilo audringos diskusijos dėl to, ar 81-erių J. Bidenas yra tinkamas eiti pareigas dar vieną kadenciją. Keli J. Bideno Demokratų partijos kongresmenai jau viešai paragino jį trauktis iš rinkimų kovos.
Keliant klausimus dėl J. Bideno politinės ateities, antradienį Vašingtone NATO lyderiai susirinko į viršūnių susitikimą, kurio tikslas – pademonstruoti ryžtą prieš Rusiją ir paramą Ukrainai.
Nausėda apie Lietuvos ambicijas didinti karšto gynybos finansavimą: rodome pavyzdį NATO valstybėms
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ambicijomis didinti krašto gynybai skiriamą finansavimą Lietuva rodo pavyzdį kitoms NATO karinio aljanso valstybėms. Pasak šalies vadovo, laiko klausimas, kada prie šiuo metu esančių 23 valstybių, išlaidoms gynybai skiriančių bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), prisijungs likusios bloko šalys.
„Mes sakome, kad to jau nebepakanka. Ir Lietuva savo pavyzdžiu rodo ir lygiuojasi į Lenkiją, rodo, kad galima išleisti ir reikia išleisti daugiau. Ir galvoju, kad tai yra laiko klausimas, kai mes suformuosime naujas grindis ir tai bus nebe 2 proc. (nuo BVP – ELTA), o tai bus didesnis dydis“, – trečiadienį dalyvaudamas NATO viršūnių susitikime Vašingtone Lietuvos žurnalistams sakė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, ypač didelę reikšmę NATO valstybių susitarimams turėjo praėjusią vasarą Vilniuje vykęs aljanso viršūnių susitikimas, kur ir buvo priimtas sprendimas nustatyti 2 proc. nuo BVP „grindis“ krašto gynybos finansavimui visoms bloko valstybėms.
„Manau, kad Vilniaus susitikimas jau realiai turi įtakos valstybių elgesiui, nes, jei anksčiau tik devynios valstybės priklausė tam vadinamajam 2 proc. klubui, dabar jau turime 23 valstybes, tai yra praktiškai dvi trečiąsias NATO esančių valstybių“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Taip, kažkas gali pasakyti, kad tai yra dar ne visos valstybės. Bet vis dėlto visos valstybės jau yra nusimačiusios planus, kaip tą dydį pasieks“, – pridūrė prezidentas.
Nausėda: Aljansas sutarė, kad Ukrainos integracija į NATO yra negrįžtamas procesas
G. Nausėda sako, kad šiuo metu vykstančiame viršūnių susitikime Aljansas sutarė, kad Ukrainos integracija į NATO yra negrįžtamas procesas. Šiuo metu, pasak jo, tai yra daugiausia, ką galima padaryti Ukrainos narystės link.
„Tekste bus atspindėtas negrįžtamumo principas, kad Ukrainos integracija į NATO yra negrįžtamas procesas. Tai yra savotiškas tiltas iš dabartinės situacijos į būsimą narystę“, – žurnalistams Vašingtone teigė G. Nausėda.
„Tai yra tas kompromisas, kurį NATO galėjo pasiūlyti ukrainiečiams ir ukrainiečių pusė su tokia teksto redakcija sutinka“, – pridūrė jis.
Pasak šalies vadovo, jei Ukraina jau dabar taptų Aljanso nare, NATO privalėtų pradėti taikyti penktąjį straipsnį.
„Šiandien NATO nėra pasirengęs pasakyti daugiau nei pasakė. Bet koks įsipareigojimas penktam straipsniui reikštų, kad reikia imtis priemonių čia ir dabar. Kaip tai padaryti, jeigu net ir karių siuntimas į Ukrainą kol kas yra tabu NATO mastu“, – dėstė prezidentas.
Prancūzų idėja dėl karių siuntimo, veikiausiai, liks pakibusi ore
G. Nausėda mano, kad dar vasario pabaigoje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono inicijuoti svarstymai siųsti sausumos pajėgas į Ukrainą, veikiausiai, liks „ore pakibusia“ idėja.
„Sutarimo arba plataus pritarimo prancūzų iniciatyvai nebuvo. Atskiros valstybės gali tai daryti ir jos tai ir darys, bet bendro sutarimo nėra. Veikiausiai, ši idėja liks pakibusi ore. (...) Politinės jėgos keičiasi naudai tų partijų, kurios nevienareikšmiškai žiūri į paramą Ukrainai arba žiūri kur kas rezervuočiau. Dėl tos priežasties panašios drąsios iniciatyvos gali būti pradėtos kvestionuoti. Iš esmės jos jau yra kvestionuojamos“, – svarstė jis.
Nausėda apie Vengrijos premjero vizitus į Maskvą ir Pekiną: jis neatstovauja Europos Sąjungai
Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui surengus susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Kinijos valdžia, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad šis Vengrijos politiko žingsnis niekaip nebuvo derintas su Bendrija. Pasak jo, pastarosios V. Orbano kelionės buvo jo paties, o ne Europos Sąjungos (ES) interesas.
„V. Orbanas neatstovauja ES, jis atstovauja savo interesams. Gal jis taip įsivaizduoja savo valstybės interesus, bet jis neatstovauja ES. Tai, kad Vengrija perėmė prezidentavimą ES, nieko nekeičia, jis nėra įgaliotas kalbėti ES vardu“, – teigė Vašingtone šią savaitę vykstančiame NATO viršūnių susitikime dalyvaujantis G. Nausėda.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad toks V. Orbano, kaip tarpininko, išstojimas tarp Rusijos ir Ukrainos tėra viešųjų ryšių triukas.
„Tai yra šūvis į orą (...). Realios paramos Ukrainai jis nei norėjo suteikti, nei suteikė“, – pabrėžė jis.
„Jei yra kažkoks tarpininkavimas, jame turi dalyvauti didžiosios valstybės arba ES kaip visuma“, – pridūrė Lietuvos vadovas.