Rudenį, nutrūkus dviem kabeliams Baltijos jūroje, Lietuvos institucijos dar kalbėjo apie atsitiktinumą. Incidentui pasikartojus, dabar atvirai teigiama, kad čia kyšo Rusijos ausys.
„Ar visi važinėja įjungę rankinį? Tai tas pats – plaukioti nuleidus inkarą nėra įprasta praktika, vien tas atrodo įtartina“, – šnekėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.
„Juo labiau, kad matome pasikartojančias aplinkybes. Tuo metu, kai nutrūksta elektros jungtys ar duomenų kabeliai, būtent ten plaukioja laivai, kurie yra susiję su Rusija ir Kinija“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Garsiai pripažinusi, kad tai Rusijos sabotažas, Lietuva imasi veiksmų problemai pažaboti.
„Kol jis negaus į veidą atgal, tol jie nenustos“, – pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Lietuva į Baltijos jūrą jau išsiuntė daugiau karinių laivų ir oro žvalgybos.
„Dėl mūsų nacionalinės povandeninės kritinės infrastruktūros apsaugos mes taikome padidinto budrumo ir stebėjimo priemones bei papildomai padidinome buvimą Baltijos jūroje“, – aiškino krašto apsaugos ministrė.
„Na, tai yra gal vienas iš paprastesnių atsakymų, tačiau reikia investuoti į daugelį dalykų – tai yra platformos, kurios galėtų automatiškai vykdyti stebėjimą ir jos būtų pigesnės“, – nurodė M. Česnulevičius.
Įtariama, kad kabelį nutraukė tanklaivis iš šešėlinio Rusijos laivyno. Šie tanklaiviai plaukioja be Rusijos vėliavos, bet iš Rusijos gabena naftą, taip apeidami sankcijas, kurias prieš kelias savaites Europa dar labiau sugriežtino. Panašu, kad mechanizmas neveikia.
„Toliau veržti sankcijas, identifikuoti žmones, įmones, gal net valstybes, kurios yra įsipainiojusios į šešėlinio Rusijos laivyno, gabenančio naftą, dalykus“, – tvirtino G. Jeglinskas.
Nors kabelis jungia Estiją ir Suomiją, tai gali paveikti Lietuvos elektros rinką – kils elektros kainos.
„Skaičiuojama, kad tai yra tarp 10–15 proc., kas gali pakelti elektros kainą mūsų rinkoje, ir akivaizdu, kad tą naštą pasidalinsime visi vartotojai“, – aiškino energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis.
Daugiau už elektrą lietuviai mokės, kol kabelis bus sutvarkytas.
„Greituoju momentu tas pokytis yra galimas. Pats remonto laikotarpis skaičiuojamas apie 7 mėnesius, bent jau taip identifikavo mūsų Estijos kolegos“, – šnekėjo energetikos viceministras.
„Aišku, tokie įvykiai paskatina vėl galvoti, ar nereikia dar kokios elektrinės pasistatyti. Šiuo metu mes metėmės ir statome atsinaujinančią energetiką ir dėl to Lietuva pasidarė labai stipresnė“, – kalbėjo „Litgrid“ bendrovės vadovas Rokas Masiulis.
Netrukus turėtų vykti ir NATO pasitarimas.
„Kai kuriems iš jų, matyt, bus sunkiau neigti, kad mes turime intensyvėjančią situaciją iš Rusijos pusės. Tiems, kurie nori kalbėtis su Putinu, labai tikiuosi, kad tas noras pamažės, nes kalbėtis nėra apie ką“, – šnekėjo D. Šakalienė.
Suomija anksčiau kalbėjo apie būtinybę smarkiau kovoti su Rusijos šešėlinio laivyno keliamu pavojumi. Ketvirtadienį, atsakinėdami į žurnalistų klausimus, pareigūnai nedaugžodžiavo.
Pašnekovas, paklaustas, ar susisiekė su Rusija dėl šio įvykio, atsakė: „Ne.“
Į klausimą, kada susisieks, jis atsakė: „Nesusisieksime.“
Kiti du kabeliai Baltijos jūroje, tarp švedų Gotlando salos ir Lietuvos, buvo nutraukti lapkritį. Pernai tarp Estijos ir Suomijos buvo pažeistas dujotiekis.
Išsamiau žiūrėkite: