Kaip 2021 m. rašė Delfi žurnalistas Tomas Janonis, kibernetinio saugumo ekspertai ėmė abejoti, ar dėl didesnio pelno privačioms įmonėms karinės krizės atveju valstybė nepatektų į didžiulę bėdą.
Delfi publikaciją galite rasti čia.
Seimo nariai Andrius Kupčinskas ir Lukas Savickas Seime 2021 m. vasarą registravo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas, kurios leistų svarbiausius valstybės duomenis laikyti ne tik valstybės duomenų centruose, kaip numatė tuomet galiojantis įstatymas, bet ir privačių bendrovių valdomuose centruose.
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Delfi teigė abejojantis, ar pasiūlymas keisti įstatymą yra tai, ko iš tiesų reikia Lietuvai.
„Įvertinkime kontekstą. Mes turime 2019 metų liepos 1 dienos įstatymą. Jis yra įsigaliojęs. Įstatyme numatyta, kad iki 2022 m. liepos 1 dienos visos institucijos bus prijungtos prie saugiojo tinklo ir naudosis valstybės duomenų centrais. Įstatymą reikia įgyvendinti. Krašto apsaugos ministerija, mano požiūriu, juda į priekį. Ji suformavo valstybės duomenų centrų techninių reikalavimų sąrašą, valstybės duomenų centrų sąrašą. Tik čia reikia turėti minty, kad dalyvauja ne tik KAM, bet taip pat – Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji turi padaryti savo darbą. Ir kaip suprantu, čia yra skirtingos vizijos vis dar. Nepaisant to, kad įstatymas priimtas. Yra idėja, tą atliepė ir registruota pataisa, kad iš įstatymo išbraukti žodį „valstybė“, jog galėtų duomenis kaupti ir valstybė, ir privatus sektorius“, - teigė L. Kasčiūnas.
Kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza tada teigė esantis visiškai nesužavėtas Seime kilusia iniciatyva valstybės duomenis kaupti ir privačių įmonių saugyklose.
Jo teigimu, dar didesnė grėsmė kiltų krizės atveju. Anot eksperto, tokiu atveju Lietuva galėtų atsidurti nepavydėtinoje padėtyje.
„Mano supratimu, dar svarbesnis klausimas: ką darysime krizės, nelaimės ar karinio veiksmo atveju? Valstybiniai duomenų centrai skirti patiems jautriausiems duomenims. Ne mūsų viešiems laiškams, ne viešiems dokumentams, o tam, kas yra labai labai svarbu. Visų pirma, registrai. Ta informacija, be kurios negalėtų būti teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, sveikatos duomenys. Tarkime E.sveikata iškelta į kažkurią užsienio valstybę, nutraukiamas šviesolaidžio kabelis, kuris eina per Baltijos jūrą, ir ligoninėje, Santariškėse, jums reikia atlikti operaciją. Priėjimo prie duomenų nėra. Ką daktarui daryti?“ – teigė E. Kerza.
Vis dėlto po Delfi publikacijos Seime nebuvo sujaukti planai valstybės kontroliuojamam Lietuvos radijo ir televizijos centrui pradėti valstybės duomenų centrų statybas.
Kaip rašoma pranešime spaudai, Telecentras pasirašė sutartį su UAB „Agentus” ir UAB „KV Baltic” dėl dviejų valstybės duomenų centrų statybos.
„Abu valstybės duomenų centrai bus pastatyti Vilniaus mieste, nutolusių per 20 km vienas nuo kito. Jų bendra talpa sieks 288 serverių spintas. Numatoma, kad šiuose duomenų centruose bus centralizuotai saugomi ir valdomi kelių šimtų valstybės institucijų ir organizacijų duomenys. Bendra Telecentro investicija į duomenų centrus, technologinę įrangą, telekomunikacinius sujungimus ir kitus projekto elementus sudarys daugiau negu 20 mln. Eurų“, - teigiama žiniasklaidai išplatintame pranešime.
„Šis projektas atliepia valstybės strategiją konsoliduoti informacinius išteklius, užtikrinti jų valdymo efektyvumą bei fizinį ir kibernetinį saugumą. Laikas palikti istorijai technologiškai ir energetiškai nenašias bei nesaugias pavienes serverines ir pereiti prie specializuotos, profesionalumu ir naujausiomis technologijomis paremtos duomenų saugojimo sistemos“, – teigia LR susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Planuojama, kad pirmuosius serverius ir duomenų masyvus šie duomenų centrai galės priimti jau 2023 metų pabaigoje.
„Valstybės informacinių išteklių sistemos ir jos racionalaus valdymo požiūriu šio projekto reikšmė žymiai auga, ypač po 2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimų”, – teigia AB Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinis direktorius Remigijus Šeris. – „Pastaraisiais buvo įtvirtinta nuostata, kad Saugiojo tinklo naudotojai, nusprendę duomenų bei informacinių išteklių saugojimą patikėti profesionaliai trečiajai šaliai, iš esmės turi vienintelę teisinę atitiktį užtikrinančią galimybę – įsigyti duomenų centrų, kurie yra įtraukti į valstybinių duomenų centrų sąrašą bei atitinka valstybės keliamus saugumo reikalavimus, paslaugas”.
Dar iki statybos darbų pradžios, į valstybės duomenų centrų plėtros projektą Telecentras investavo daugiau negu milijoną eurų. Vykdydamas parengiamuosius darbus Telecentras įsigijo papildomą sklypą Vilniuje, o šiuo metu įgyvendina būsimų duomenų centrų telekomunikacinio sujungimo projektą.
Taip pat buvo atlikti duomenų centrų projektavimo darbai, gauti statybos leidimai, taip pat atlikti sertifikavimo darbai, kurių dėka šiems duomenų centrams bus suteikti atitiktį TIER III reikalavimams patvirtinantys sertifikatai.
„Džiaugiamės kad valstybės duomenys nuo šiol turės savo namus. Dirbdami su valstybės institucijomis daugiau nei 15 metų, matėme kokią riziką jos prisiima laikydami svarbių ir kritinių duomenų serverius tam nepritaikytose patalpose. Mūsų projektuojami duomenų centrai užtikrins svarbų kokybinį šuolį visos Lietuvos skaitmenizacijoje, atvers naujas galimybes didinti informacinių sistemų pajėgumus, stiprinti duomenų saugumą bei garantuoti jų nepertraukiamą darbą ir energetinį efektyvumą. Tai bus statiniai, kurie patenkins kiekvienos institucijos poreikius ir leis valstybės tarnautojams sutelkti dėmesį į kasdienį darbą be trukdžių”, – sako UAB „KV Baltic“ vadovas Renaldas Galdikas.
„Sveikiname sprendimą statyti naujus duomenų centrų statinius. Tai iš tiesų svarbūs žingsniai, leidžiantys užtikrinti valstybės duomenų saugumą. Mes, kaip generalinis rangovas, garantuojame visų darbų įgyvendinimą per ateinančius metus”, – tvirtina UAB „Agentus“ generalinis direktorius Saulius Jonaitis.
Delfi primena, kad AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) – valstybės valdoma akcinė bendrovė, teikianti televizijos ir radijo programų siuntimo, duomenų perdavimo ir duomenų centrų paslaugas. Bendrovė vykdo jai pavestus valstybės ITT išteklių konsolidavimo bei plėtros projektus, taip pat valdo aukščiausią Lietuvos statinį – Vilniaus televizijos bokštą.