„Laba dieną visiems Lietuvoje. Turiu prašymą prezidentei ir Lietuvos žmonėms. Man reikia pagalbos. Esu Graikijoje, esu vienintelis iš Afganistano, dirbau su lietuviais. Padėkite man ištrūkti iš čia ir atvykti į Lietuvą, labai myliu Lietuvą, viso“, – tokiais žodžiais lietuviškai kalbantis Basiras kreipėsi į Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Tokį netikėtą prašymą pirmoji pastebėjo Eglė Markevičiūtė ir pasidalijo feisbuke. Savo ruožtu, kreipimosi įrašą „YouTube“ paviešinęs žurnalistas Joshas Freidmanas vylėsi, kad Basiro pagalbos prašymas bus išgirstas Lietuvoje. Jis neklydo.
Basiras sulaukė ne tik daug palaikančių atsiliepimų socialiniuose tinkluose – afganistaniečio, kuris išmoko lietuviškai ir kelerius metus dirbo vertėju Lietuvos vadovaujamoje Provincijos atkūrimo grupėje (PAG), istorija susidomėjo ir valstybinės institucijos.
Krašto Apsaugos ministro Juozo Oleko atstovas Vaidotas Linkus teigė, kad KAM penktadienį jau kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri yra atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. VRM prašoma įvertinti prieglobsčio suteikimą Basirui ir jo šeimai – tokį prašymą yra išsakęs ir pats Basiras.
Nuo Afganistano iki Graikijos keliavo mėnesius
Afganistanietis DELFI pasakojo, kad iš gimtinės išvyko prieš du mėnesius – į Graikiją pateko per Iraną ir Turkiją, o ši kelionė Basirui atsėjo apie 6 tūkst. dolerių.
„Vien iki Teherano reikėjo 2 tūkst. dolerių – iraniečiai tik pinigus surenka ir siunčia toliau“, – pasakojo Basiras. Jis tikino pinigų susitaupęs iš anksčiau – turėjo neblogą darbą: pardavinėjo kompiuterius ir telefonus.
Tai viena priežasčių, kodėl Basiras iš Afganistano nusprendė bėgti tik dabar – Lietuvos bei kitų NATO ir sąjungininkų šalių kariams 2013 metais pradėjus trauktis iš Afganistano padėtis Goro provincijoje atrodė stabili – lietuvių karių stovyklą perėmė Afganistano saugumo pajėgos.
Su NATO pajėgomis dirbę vertėjai, tokie, kaip Basiras turėjo apsispręsti, ką jiems daryti toliau – vieni, baimindamiesi dėl savo bei artimųjų saugumo pasiprašė į NATO šalis.
Pavyzdžiui amerikiečiai, britai, prancūzai priėmė šimtus afganistaniečių vertėjų bei jų šeimų narių, vadovaudamiesi principu „mes savųjų nepaliekame“.
Tuo tarpu Estija atsisakė priimti 60 su estų kariais dirbusių vertėjų. Vienas jų, Omaras, kuriam talibai grasino susidorojimu, tapo Estijos žiniasklaidos herojumi, o už jo priėmimą pasisakė ir didelė dalis visuomenės, tačiau vyriausybė atmetė afganistaniečio prašymą.
Baigiantis PAG misijai lietuviai su stovykloje dirbusiais vertėjais aptarė tris paramos variantus: politinio prieglobsčio suteikimas, pagalba persikeliant į kitą vietą Afganistane ir piniginių išmokų skyrimas pasibaigus sutarčiai. Pasirinktas pastarasis variantas – Basiras gavo šiek tiek pinigų ir pasiliko Gore.
Vertėju tapusį valytoją lietuviškai išmokė medikė
„Nedaug gavau, bet tuomet tai nebuvo taip svarbu – turėjau darbą, kūriau gyvenimą, o Lietuva juk labai toli“, – savo ankstesnį sprendimą motyvavo afganistanietis. Vis dėlto, Basiro teigimu, po lietuvių karių pasitraukimo, padėtis provincijoje pasikeitė dramatiškai. Gore pasirodė Talibanas ir „Islamo valstybė“.
„Viskas pasikeitė, kai talibai man atsiuntė grasinamą laišką. Sakė, kad aš esu katalikas, o ne musulmonas, todėl man nukirs galvą, pakars. Kreipiausi į vietos policiją, o man atsakė, kad nei jie, nei kariuomenė nieko negali padaryti, pasiūlė įsigyti pistoletą.
Tada su šeima nusprendėme bėgti iš čia“, – pasakojo Basiras. Jo šeima iš pradžių norėjo traukti ten, kur veržiasi dauguma pabėgėlių – į Vokietiją.
„Bet man ne tiek svarbiau, kuri šalis, kiek tai, kad būtų saugu. Vis dėlto, aš moku lietuviškai, myliu lietuvius“, – teigė Basiras.
Lietuviškai jis išmoko kalbėti dirbdamas įvairius pagalbinius darbus PAG bazėje, kur Basirą 2007 metais lietuvių kalbos išmokė lietuvių karo medikės.
„Kai jis ateidavo plauti medicinos punktą, tai pamokydavome lietuviškai su kolege. Jis buvo labai draugiškas, bendraujantis, žingeidus vaikinas. Visi kolegos jį apibūdina labai teigiamai, tad jeigu jis nepasikeitė, kodėl gi jo Lietuva turėtų nepriimti?“, – DELFI pasakojo Basirą lietuviškai kalbėti išmokiusi seržantė Marija B.
Savo ruožtu Basiras tikino, kad lietuviškai kalbėti jau spėjo kiek išmokyti savo žmoną bei dukrą.
Priimti pabėgėlį jau siūlosi Lietuvos kariai
„Apibūdinti jį galiu teigiamai, nes Basiras stengėsi visuomet padėti mūsų kariams, ypač tiems kurie prasčiau mokėjo angliškai, jis vertė iš dari į lietuvių ir iš lietuvių į dari“, – antrino Basirą pažinojęs Lietuvos kariuomenės kapitonas Jurgis Norvaiša.
„Aš pažadu, kad jei atvykčiau į Lietuvą, nieko blogo nedarysiu – man lietuviai labai padėjau, aš jiems atsilyginsiu tik geru“, – žadėjo Basiras, kuris tikino neketinantis tinginiauti ir pradėti dirbti nuo pirmos atvykimo dienos, tačiau į Afganistaną grįžti neketina.
Jis taip pat patvirtino neoficialią informaciją, kad jau sulaukė Afganistane tarnavusių lietuvių karių pasiūlymų apsistoti, jei tik jam Vilnius suteiks pabėgėlio statusą.
"Priimčiau ir aš jį, jei turėčiau kur, bet neturiu, jis juk būtų ne vienas, o su savo šeima", - DELFI sakė vienas buvęs PAG misijos dalyvis, tuo metu vyresnysis seržantas, kuris nepanoro minėti savo pavardės.
„Basirą pažįstame kaip gerai bendravusį su Lietuvos kariais Goro provincijoje ir pavyzdingai atlikusį vertėjo darbą“, – taip savo rekomendaciją priglausti afganistanietį ir jo šeimą motyvavo KAM.
Kartu su Basiru - dar du jo tautiečiai
Basiras – ne vienintelis afganistanietis, kuris šiuo metu yra įstrigęs Graikijoje. Su juo kartu per Iraną ir Turkiją yra atvykę ir dar du jo tautiečiai – radijo žurnalistas Sabooras Nademas bei plėtros pareigūnas Naziras Honaras.
Pastarasis dirbo Taikos ir reintegracijos programoje, kurią rėmė ir Lietuva. Su lietuvių kariais daug bendravęs Naziras lietuviškai neišmoko.
„Man svarbiausia saugumas. Lietuva? Kodėl gi ne? Išmoksiu lietuviškai ir galėsiu dirbti, turiu patirties su tarptautinėmis organizacijomis, galiu imtis bet kokio darbo.
O Afganistane nors ir yra darbo, bet negaliu nei dirbti, nei kautis – Talibanas pernelyg stiprus, talibai medžioja su NATO pajėgomis dirbusius žmones, ten nebesaugu, net Gore, kuris buvo ramus, kai jūsų kariai ten buvo“, – pasakojo Naziras.
Su juo Graikijoje įstrigęs Sabooras taip pat pabrėžė, kad Talibanas ir „Islamo valstybė“ Afganistane kasdien vis stipresni ir įžūlesni.
„Afganistanas yra silpna šalis, kurioje karas vyksta daugiau nei 30 metų. Vyriausybė to negali sustabdyti, ypač todėl, kad kai kurios kaimyninės šalys, pavyzdžiui Pakistanas tuo nesuinteresuotos. Aš pavargau nuo karo, nuo baimės, mano šeima nori saugumo, todėl ir ieškau prieglobsčio“, – teigė S. Nademas.
Kitaip nei Basiras, kuris dirbo vertėju, moka lietuviškai, Sabooras ir Naziras dar neapsisprendė, kur labiau norėtų, į Vokietiją ar į Lietuvą.
Tuo tarpu Basiras jau kreipėsi į Lietuvos diplomatinę atstovybę Graikijoje ir laukia lietuvių atsakymo.
URM patvirtino, kad Lietuvos ambasada Graikijoje derina šį klausimą su Migracijos departamentu, atsakingomis Graikijos institucijomis ir palaiko ryšį su Basiru.