Sklypą bando parduoti be aukciono
Sausio mėnesį Delfi portale buvo publikuotas žurnalisto Tomo Janonio tyrimas apie tai, kad strategiškai patrauklioje Vilniaus vietoje, šalia Neries upės, yra didžiulis 8 ha valstybinės žemės sklypas. Kaip tik dėl jo šiuo metu užvirė nuožmi kova. Nacionalinė žemės tarnyba bando pasirašyti taikos sutartį ir sklypą be aukciono pigiau nei rinkos kaina parduoti Lietuvoje žinomam verslininkui.
Delfi tyrimą galite rasti ČIA.
Oslo g. 1 esantis sklypas yra labai didelis - 8.2699 ha. Anksčiau jame buvo didžiuliai komerciniai šiltnamiai.
Tuos šiltnamius ir kitus statinius prieš daug metų įsigijo UAB „SKR Baltic“. Šios įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas yra Saulius Skrebė.
Dėl šio sklypo jau ilgus metus vyksta teisminiai ginčai. Ginant viešąjį interesą teko įsikišti ir prokurorams. O viskas prasidėjo nuo to, kad pastatus įsigijęs savininkas ilgus metus bando įgyti teisę į sklypą.
Pagal galiojančią praktiką, statinius valstybinėje žemėje įgijęs savininkas gali prašyti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), kad ši jam suformuotų ir išnuomotų valstybinės žemės sklypą.
Registrų centro duomenimis, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorijos.
Tačiau šioje istorijoje daugiausia klausimų kelia tai, kad didžiulį valstybinės žemės sklypą į privačias rankas bandoma perduoti be aukciono. Taikos sutartis 2021 m. gruodžio 17 buvo sudaryta Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tačiau jos turinio nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei teismas nesutiko komentuoti. Delfi NŽT tik suteikė informaciją, kad teismo sprendimas šioje civilinėje byloje buvo apskųstas.
Nepaisant to, Delfi pavyko gauti taikos sutartį, dėl to galėjome susipažinti su jos turiniu.
Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, kyla įtarimų, kad valstybės turtą be aukciono bandoma parduoti apie tai neinformuojant visuomenės. Visuomenė neturi galimybių sužinoti, kokiomis sąlygomis ir už kokią sumą į privačias rankas ketinama perleisti didžiulį sklypą. Kyla klausimas, ar šiame procese pakankamai užtikrinamas viešumas ir realizuojama visuomenės teisė žinoti.
Delfi turimoje taikos sutartyje, kuria nesutiko pasidalinti NŽT ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvardijama kaina, už kurią UAB „SKR Baltic“ galėtų įsigyti Lazdynuose esantį sklypą. Tai – 7 mln. 345 tūkst. eurų. Delfi bendravo su keliais skirtingais turto vertintojais ir jie nurodė, kad rinkoje už šį sklypą šiuo metu būtų galima gauti gerokai daugiau.
Tarpusavyje nesusijusių ekspertų vertinimu, sklypo kaina galėtų prasidėti nuo 8 mln. eurų, o kainos lubos – 12 mln. eurų.
Tiesa, kad valstybė gautų tokią sumą, reikėtų skelbti aukcioną. Tuomet sklypą įsigytų didžiausią kainą pasiūlęs fizinis arba juridinis asmuo. Tokiu būdu valstybė iš sklypo galėtų gauti didžiausią naudą.
STT pradėjo tyrimą
Ministro Kęstučio Navicko patarėjas Saulius Jarmalis perdavė ministerijos poziciją. Anot jo, NŽT nesikreipė konsultacijų į Žemės ūkio ministeriją. Ir galiausiai ministerija kritiškai vertina tokį taikos sutarties pasirašymą.
„NŽT nesikreipė į Žemės ūkio ministeriją dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ar vykdyti mediaciją ir apie derybas su „SKR Baltic“ informacijos Žemės ūkio ministerijai neteikė. Informacija apie šią situaciją ministerijai buvo pateikta tik procesui pasibaigus.
Antradienį redakciją pasiekė informacija, kad po Delfi tyrimo savo tyrimą pradeda STT. Tai patvirtino STT atstovė Renata Keblienė.
„Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), įvertinusi viešoje erdvėje esančią informaciją, taip pat 22 pareiškėjų kreipimąsi, gautą iš Generalinės prokuratūros bei Seimo Antikorupcijos komisijos, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Oslo g. 1 Vilniuje, pardavimo ir taikos sutarties sudarymo aplinkybių“, - teigė R. Keblienė.
Kaip antradienį savo pranešime spaudai skelbė Žemės ūkio ministerija, jai taip pat kilo abejonių dėl NŽT veiklos ir skaidrumo principų.
Dėl to Žemės ūkio ministerija dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sudarytos taikos sutarties, kuria verslininkams be aukciono būtų parduotas vertingas sklypas Vilniuje, Oslo gatvėje, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Teisėsaugos institucijų buvo prašoma įvertinti, ar NŽT veiksmai nepažeidė viešojo intereso ir išaiškinti galimas nusikalstamas veikas.
„NŽT praėjusį gruodį po maždaug pusantrų metų trukusio teisminės mediacijos proceso pasirašė taikos sutartį su bendrove „SKR Baltic“ dėl daugiau nei 8 hektarų sklypo pardavimo už 7,3 mln. Eur. Taikos sutartimi užbaigtas dar 2018 m. pabaigoje pradėtas teisminis ginčas dėl šio sklypo nuomos.
Žemės ūkio ministerijos manymu, NŽT, vykdydama mediaciją ir pasirašydama taikos sutartį, pažeidė viešąjį interesą, o žala valstybei gali viršyti 1,5 mln. Eur", - rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Nors NŽT ir „SKR Baltic“ ginčas teisme vyko dėl žemės sklypo nuomos, o NŽT teigė, kad bendrovei gali būti be aukciono išnuomotas ne visas žemės sklypas, o tik jo dalis, reikalinga statinių, kurie priklauso „SKR Baltic“, eksploatavimui, taikos sutartyje numatyta visą sklypą parduoti, pabrėžiama pranešime.
„Įtarimų kelia ir kaina, už kurią sklypas parduodamas – 7,3 mln. Eur. Oficialiais šių metų Registrų centro duomenimis šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo būdu 8,9 mln. Eur – daugiau nei 1,5 mln. Eur didesnė nei taikos sutartyje nurodyta kaina.
Bendrovei „SKR Baltic“ žemės sklypas, kuriame daugiausia stovi nenaudojami šiltnamiai lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) buvo išnuomotas dar 2012 metais, tačiau teismo sprendimu nuomos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, nes „SKR Baltic“ esamų šiltnamių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį – žemės sklype planavo veiklą, susijusią ne su joje esančių statinių naudojimu, bet su būsimų, iš esmės kitokių, statinių statyba", - pranešime spaudai rašo ministerija.
Žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius, įvertinęs taikos sutartį, jos sudarymo pagrindus ir ja nustatytų sąlygų turinį, nustatė faktinių duomenų, kurie leidžia manyti, kad taikos sutartis sudaryta pažeidžiant teisės aktų nuostatas bei viešąjį interesą.
„Ministerijos dėmesį atkreipė tam tikros aplinkybės, kurių analizė leidžia daryti prielaidas, kad taikos sutarties sudarymo klausimas buvo sprendžiamas itin skubiai. Abejonių kelia taikos sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina, taikos sutarties sudarymo procedūriniai aspektai, ar šiame procese dalyvavę asmenys tinkamai atliko savo pareigas ir kitos aplinkybės.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ministerija kreipėsi į teisėsaugos institucijas su prašymu dėl viešojo intereso gynimo procedūros inicijavimo ir kitų aplinkybių įvertinimo", - rašoma pranešime spaudai.
Turėjo ryšių su vienu iš NŽT vadovų
O dabar pasidomėkime UAB „SKR Baltic“ vadovu ir akcininku S. Skrebe. Registrų centre nurodyta, kad jis taip pat yra UAB „SKR Grupė“ vadovas ir akcininkas, Lietuvos nacionalinės reklamos asociacijos „Linara“ valdybos narys, visuomeninės organizacijos Šv. Huberto medžiotojų ir žvejų klubo valdybos narys, VšĮ futbolo mokyklos „Ateitis“ valdybos pirmininkas.
Portalas Tv3.lt 2015 m. rašė, kad S. Skrebė į teismą padavė savo brolį Mindaugą. Brolį verslininkas kaltino negrąžinant pusės milijono litų skolos, o brolis, anot straipsnio, kreipėsi į prokurorus, įtardamas, kad S. Skrebė suklastojo dokumentus. Tame pačiame straipsnyje teigiama, kad konfliktiški verslininko santykiai buvo ir su tėvais, kuriuos esą grasino senatvėje palikti prie konteinerio.
Delfi jau rašė, kad S. Skrebei priklausantis žemės sklypas Žvėryne, Birutės gatvėje, buvo praplėstas valstybinės žemės sąskaita. Šis sklypas ir namas yra vaizdingoje vietoje – Neries pakrantėje.
Dėl šio vyro privataus sklypo taip pat jau vyko teisminiai ginčai. Pasak NŽT atstovų, dar 2005-04-13 vietoje buvo patikrintas žemės sklypas ir užfiksuota, kad valstybinė žemė yra užtverta tvoromis. Savininkai įpareigoti atlaisvinti valstybinę žemę. Pakartotinai patikrinus nustatyta, kad įpareigojimas atlaisvinti valstybinę žemę nėra įvykdytas. Kadangi pakartotinio patikrinimo metu užfiksuota, kad šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje žemės sklypo dalyje aptverta tvora (užimta apie 753 kv. m), Statybos inspekcija su ieškiniu kreipėsi dėl šios tvoros pašalinimo ir 2012-05-22 teismas įpareigojo nugriauti tvorą ir malkinę.
S. Skrebės pavardė minėta ir 2016 m. vykusio teismo proceso metu. Apie šį procesą rašė portalas 15min.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas nagrinėjo rezonansinę bylą, kurioje V. Pakalka buvo kaltinamas piktnaudžiavimu, kai būdamas NŽT direktoriaus pavaduotoju pasirašė taikos sutartį su įmone, kurios bute pats nemokamai gyveno ir turėjo verslo santykių.
Kaip rašė 15min, pagrindinė figūra šioje byloje – su valstybe besibylinėjusi bendrovė „Alvilė“. 2011 metais ji už galimai neteisėtus sprendimus bendrovės atžvilgiu iš valstybės siekė prisiteisti solidžią sumą, o tuometis NŽT direktoriaus pavaduotojas V. Pakalka savo parašu palaimino taikos sutartį, pagal kurią „Alvilei“ turėjo būti išmokėta apie 8 mln. litų.
Prie šios sutarties buvo dar vienas susitarimas, pagal kurį net 55 proc. „Alvilei“ teksiančios sumos turėjo būti perleista su V. Pakalka susijusiems verslams. Tai teisme patvirtino „Alvilės“ vadovas Jonas Jurgelevičius.
Pasak jo, buvo sutarta, kad 40 proc. sumos bus pervesta bendrovei „SKR Invest”, dar 15 proc. – bendrovei „Vitstar“.
Pagrindiniu susitarimo organizatoriumi J. Jurgelevičius, kaip rašė 15min, įvardijo ne V. Pakalką. Anot jo, daugiausia iniciatyvos rodė S. Skrebė – bendrovės „SKR Invest“ akcininkas. Jis, verslininko teigimu, netgi žadėjo kur kas pinigingesnę taikos sutartį su valstybe. „Pradžioj man sakė – 30 milijonų. Saulius Skrebė man sakė“, – prisiminė J. Jurgelevičius. Pasak jo, valstybės veiksmais „Alvilei“ padaryta žala – kur kas didesnė. Ją J. Jurgelevičius įvertino 51 mln. Lt.
Pats S. Skrebė Delfi anksčiau teigė, kad sklypo kaina, kurią jis yra pasirengęs sumokėti, netgi didesnė nei rinkos kaina.
„Pagal sudarytą taikos sutartį „SKR Baltic“ sutiko sumokėti valstybei už jai priklausančių statinių eksploatacijai suformuotą žemės sklypą 7,345 mln. eurų, bei padengti visus mokesčius ir išlaidas. Tai reiškia, kad į valstybės biudžetą bus sumokėta rinkos kaina už užstatytą žemę, kurios niekas kitas, apart statinių savininką, neturi teisės nei naudoti, nei įsigyti. Sąžiningai vertinant, reali tokios žemės kaina yra daug mažesnė. Tačiau siekdami jau beveik 10 metų nesibaigiančių teisminių ginčų pabaigos ir norėdami pagaliau naudoti savo privačią nuosavybę pagal paskirtį, sutikome su tokiomis sąlygomis. Tai neabejotinai sukėlė didžiulį minėtos asmenų grupės nepasitenkinimą, nes jų planas buvo „SKR Baltic“ priversti „bendradarbiauti“, t. y. turint nuosavybės teises į statinius ir teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, šią žemę „pasiimti“ iš valstybės neatlygintinai. Nepaisant ilgamečio spaudimo, „SKR Baltic“ su kriminalinio pasaulio atstovais tokių „nuosavybės teisių atkūrimo projektų“ vykdyti nesutiko ir pasirinko kitą kelią – sumokėti valstybei beveik 7,5 mln. eurų už tai, kad bendrovė galėtų naudotis tuo, kas jai teisėtai priklauso", - nurodė S. Skrebė.