Kaip išsiaiškino Delfi, P. Aršausko šeimos sklypuose Asvejos regioniniame parke, draustinyje, Asvejos ežero pakrantėje, buvo nustatytas juridinis faktas dėl buvusių sodybų.
Pirmos instancijos teismui priėmus tokius sprendimus sklypų savininkai draustinyje įgyja teisę statyti. Priešingu atveju statybos draustinyje yra draudžiamos.
Pirmos instancijos teismas jų teiginiais patikėjo, tačiau vėliau parko direkcijai ir prokurorams ėmus ginti viešąjį interesą teismo sprendimai pasikeitė. Ir dabar yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutinė ir neskundžiama nutartis, kad sodybų toje vietoje nebuvo.
Tuo pačiu LAT labai aukštai iškėlė įrodinėjimo kartelę. Norint nustatyti išlikusios sodybos buvimo faktą, būtina remtis dokumentiniais įrodymais, kartografija, fotografija ir pan. Taip pat remiantis teismo sukurtu precedentu labai svarbu nustatyti tikslią sodybos buvimo vietą.
Tuo metu Aršauskų šeimos atveju Švenčionių apylinkės teismas panašu netaikė tokios aukštos įrodinėjimo kartelės. Iš teismo sprendimų matyti, kad nėra iki galo aišku, kur tiksliai stovėjo sodybos, remtasi liudininkų parodymais. Šio teismo sprendimai nebuvo skųsti.
Delfi žurnalisto Tomo Janonio tyrimą galite rasti čia.
Penktadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad išnagrinėjęs generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pateiktus prašymus Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė sprendimą atnaujinti procesus dvejose civilinėse bylose, kuriose 2005 m. ir 2015 m. Švenčionių rajono apylinkės teismas jau buvo priėmęs įsiteisėjusius sprendimus dėl juridinę reikšmę turinčių sodybos saugomoje teritorijoje – Asvejos regioniniame parke – faktų nustatymo. Po šių teismo sprendimų susidarė sąlygos statyboms saugomoje teritorijoje.
Susipažinus su 2022 m. spalio 25 d. viešai paskelbta žiniasklaidoje informacija, kad 2005 m., 2006 m. ir 2015 m. teismas priėmė galimai neteisėtus ir nepagrįstus faktiniais duomenimis sprendimus, sudarančius galimybę suinteresuotiems asmenims planuoti bei vykdyti sodybų atstatymo darbus valstybės saugomoje teritorijoje – Asvejos regioniniame parke, Generalinė prokuratūra nedelsiant pradėjo tyrimą savo iniciatyva.
Šio tyrimo metu Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai išsiaiškino, kad minėtose civilinėse bylose pateikti duomenys, kuriais remdamasis Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimus 2005, 2006 ir 2015 metais, yra nepakankami sodybų buvimui miško paskirties sklypuose faktui konstatuoti.
„Gindama viešąjį interesą, generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į teismą dėl procesų atnaujinimo šiose civilinėse bylose, tuo siekdama užkirsti kelią ateityje galimam neteisėtam miško ūkio paskirties žemės sklypo pavertimui kitomis naudmenomis, jų padalinimui, žemės paskirties keitimui ir galimai neteisėtoms statyboms saugomoje teritorijoje“, - teigiama pranešime spaudai.
Civilinėse bylose, kuriose Vilniaus regiono apylinkės teismas atnaujino procesą, generalinė prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. ir 2015 m. vasario 26 d. sprendimus ir atmesti pareiškėjų pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių sodybų buvimo fakto nustatymo.
Atnaujinti analogišką procesą 2006 m. Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas atsisakė dėl neišlikusios civilinės bylos. Dėl šio Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo generalinės prokurorės įgaliota atstovė apeliacine tvarka pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydama teismo šią nutartį panaikinti ir procesą atnaujinti.