Delfi publikavus tyrimą apie influencerio ir buvusio „kriptomilijonieriaus“ Pauliaus Aršausko šeimos sklypuose, draustinyje, surastas galbūt niekad neegzistavusias sodybas, Generalinė prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą.
Delfi žurnalisto Tomo Janonio tyrimą galite rasti čia.
Kaip išsiaiškino Delfi, P. Aršausko šeimos sklypuose Asvejos regioniniame parke, draustinyje, Asvejos ežero pakrantėje, buvo nustatytas juridinis faktas dėl buvusių sodybų.
Pirmos instancijos teismui priėmus tokius sprendimus sklypų savininkai draustinyje įgyja teisę statyti. Priešingu atveju statybos draustinyje yra draudžiamos.
Todėl savininkai Lietuvoje linkę ieškoti ir niekad neegzistavusių sodybų. Tokia situacija buvo susiklosčiusi Pajūrio regioniniame parke, kai keli sklypų savininkai sukčiaudami bandė įrodyti, jog jų sklypuose yra stovėjusios sodybos.
Pirmos instancijos teismas jų teiginiais patikėjo, tačiau vėliau parko direkcijai ir prokurorams ėmus ginti viešąjį interesą teismo sprendimai pasikeitė. Ir dabar yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutinė ir neskundžiama nutartis, kad sodybų toje vietoje nebuvo.
Tuo pačiu LAT labai aukštai iškėlė įrodinėjimo kartelę. Norint nustatyti išlikusios sodybos buvimo faktą, būtina remtis dokumentiniais įrodymais, kartografija, fotografija ir pan. Taip pat remiantis teismo sukurtu precedentu labai svarbu nustatyti tikslią sodybos buvimo vietą.
Kaip nurodyta Generalinės prokuratūros pranešime spaudai, juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti sodybų atstatymo Asvejos regioniniame parke tikslu, taip pat siekiant paversti miško žemę kitomis naudmenomis, pakeisti žemės paskirtį.
Praėjusių metų gruodžio 20 d. generalinė prokurorė kreipėsi į teismą ir dėl proceso atnaujinimo 2005 m. Švenčionių rajono teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. O pirmadienį išplatintame pranešime spaudai, nurodyta, kad N. Grunskienė į teismą kreipėsi dėl dar dviejų sklypų.
„2022 m. spalio 25 d. viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimai pažeistą viešąjį interesą Generalinė prokuratūra, siekdama tai išsiaiškinti, savo iniciatyva nedelsiant pradėjo tyrimą.
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai išsiaiškino, kad šiose bylose surinkti įrodymai, kuriais remdamasis teismas priėmė 2005 m. kovo 14 d., 2006 m. spalio 18 d. ir 2015 m. vasario 26 d. sprendimus, buvo nepakankami sodybų buvimų sklypuose faktui konstatuoti“, - rašoma Prokuratūros pranešime spaudai.
Ten pat dėstoma toliau: „2006 m. teismui priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad miško ūkio paskirties žemės sklype, patenkančiame į saugomą teritoriją – Asvejos regioninio parko Asvejos kraštovaizdžio draustinį – buvo sodyba, atsirado ir šiuo metu egzistuoja neįtikėtina ir netoleruotina teisinė situacija, kai giminystės ryšiais su sodybos, kurios buvimo sklype faktas nustatytas sprendimu, savininku susiję asmenys (įpėdiniai) įgijo teisę šioje saugomoje teritorijoje miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Pavertus miško žemę kitomis naudmenomis, pakeitus žemės sklypo paskirtį, atsiranda galimybė vykdyti sodybos, kurios žemės sklype nebuvo, atstatymo darbus.
Generalinė prokurorė, kreipdamasi į teismą dėl procesų atnaujinimo šiose civilinėse bylose, siekia užkirsti kelią ateityje galimam neteisėtam miško ūkio paskirties žemės sklypo pavertimui kitomis naudmenomis, padalinimui, paskirties keitimui ir galimai neteisėtoms statyboms saugomoje teritorijoje.“
Anot Prokuratūros, atnaujinus procesus ir išnagrinėjus bylas, prašoma panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d., 2006 m. spalio 18 d. ir 2015 m. vasario 26 d. sprendimus ir atmesti pareiškėjų pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių sodybų buvimo fakto nustatymo.