Po Delfi tyrimo sujudo prokurorai: neteisėtai iškirtus mišką aplinkosaugininkų veiksmai labiau nei stebina

Delfi publikavus tyrimą apie tai, kad Molėtų rajone neteisėtai nukirtus mišką valstybinės institucijos operatyviai nesiėmė veiksmų, jog būtų nustatytas pažeidimas, paskelbta informacija susidomėjo Prokuratūra. Tuo metu Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmai – stebina. Pažeidimo mastas iki šiol nenustatytas.

Sodybos šeimininkas užfiksavo gudrią schemą

Delfi tyrimą galite rasti čia.

Molėtų rajone neteisėtą miško kirtimą demaskavęs sodybos šeimininkas Delfi teigė apčiuopęs gudrią miškų vagystės schemą. Tačiau labiausiai jį nustebino tai, kad valstybinės institucijos nesaugo valstybės turto – miškų.

Videniškių girininkijos veiklos zonoje sodybą turintis Marius valstybinėje žemėje pastebėjo įtartinus miško kirtimus. Jo tapatybė redakcijai žinoma, tačiau jis nenorėjo būti viešai įvardintas.

„Čia yra labai gudri schema. Atvažiuoja autobusiuku kirtėjai ir kerta mišką. Paklausus, ką jie čia daro, sako, kad turi leidimus. Bet jų neparodo. Nukirsti medžiai vežami į kitą vietą. Ten smulkinami į malkas ir išvežami. Išvežami nedideliais kiekiais. Vežant tik iki vieno kietmetrio nereikia medienos gabenimo lapo. Jie tai žino. Tokiais kiekiais nuolat veža. Ir viskas – šalia žmonių sodybų. Neseniai buvo labai stipriai išaugusi malkų kaina, tai vagys siautė kaip reikiant. O dabar valstybė neišsiaiškina, kam priklauso miškas. Tai taip jie tą mišką ir saugo. Kai toks požiūris, tuoj viską išvogs“, – teigė Marius.

Sodybos šeimininkas pats bandė kreiptis į valstybines institucijas ir pranešti apie įtariamą miško vagystę. Tačiau, anot Mariaus, nesėkmingai: jos nesutarė, kas konkrečiai valdo kertamą mišką. Taigi, galiausiai vyras pagalbos kreipėsi į Delfi redakciją.

Aplinkosaugininkų tyrimas tęsiasi kelis mėnesius, kol kas atsakymų nėra

Delfi paklausimo sulaukę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atliko patikrinimą ir nustatė, kad Mariaus įtarimai pagrįsti: miškas kirstas neteisėtai.

Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento pareigūnai savo atsakyme tuomet nurodė, kad kirtimai atlikti Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio valdose.

Delfi tyrimas buvo publikuotas praėjusių metų gruodžio 29 d. Tuomet Aplinkos apsaugos departamentas negalėjo atsakyti į klausimus, kiek medienos preliminariai gali būti iškirsta ir kokia piniginė žala valstybės turtui galėjo būti padaryta. Taip pat neatsakė į klausimą, ar yra nustatyti pažeidėjai.

Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento patarėja Mažena Osinska anąkart informavo, kad aplinkosaugininkų tyrimui trukdo sniego danga.

Aplinkos apsaugos departamentui informaciją apie galimai neteisėtai kertamą mišką Delfi perdavė lapkričio 29 d. Delfi tyrimas buvo publikuotas gruodžio 29 d. ir tuomet Giedriaus Kadziausko vadovaujamas Aplinkos apsaugos departamentas konkrečių atsakymų apie pažeidimo mastą pateikti negalėjo.

Šių metų vasario 1 d. dar kartą kreipėmės į aplinkosaugininkus ir paklausėme, ar jie jau baigė tyrimą dėl neteisėtai iškirsto miško Molėtų rajone. Jei baigė, kas nustatyta ir kokia atsakomybė pritaikyta pažeidėjams? Jei ne, dėl kokių priežasčių dar nebaigtas tyrimas?

Vis dėlto nuo vasario 1 d. atsakymų nesulaukėme, tačiau vasario 7 d. aplinkosaugininkai apie šį atvejį išplatino pranešimą spaudai.

Susidomėjo Prokuratūra

Tiesa, reikia priminti, kad šia situacija po Delfi tyrimo susidomėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius.

Rašte Delfi prokuroras Remigijus Senkus informavo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje renkama medžiaga dėl galimai pažeisto viešojo intereso.

Taigi, situacija Molėtų rajone ėmusis domėtis prokuratūrai ir sulaukus dar vieno Delfi paklausimo, G. Kadziausko vadovaujamas Aplinkos apsaugos departamentas išplatino pranešimą spaudai. Tačiau kiek nelegaliai miško iškirsta, aplinkosaugininkai dar ir šiandien nežino. Jie pakartojo, kad sniegas trukdo tyrimui.

„Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamentas, pernai lapkritį gavęs pranešimą dėl galimai neteisėtos veiklos miške Molėtų rajone šalia Dundulių kaimo, pradėjo tyrimą. Informacija pasitvirtino – miškas buvo kertamas savavališkai, t. y. neturint leidimo ar pateikto ir suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką. Šiuo metu aplinkosaugininkai yra nustatę pažeidimu įtariamus asmenis.

Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus pareigūnai, analizuodami surinktą informaciją, išsiaiškino, kad kertama buvo valstybiniame nesuformuotame žemės sklype (žemės plotas neturi unikalaus ir kadastrinio numerio), kurio valdymas ir disponavimas patikėjimo teise (vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu) priskirtas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – valdytojas). Identifikavus vietovę pagal Miškų valstybės kadastrą, išaiškėjo, kad kirsta VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Videniškių girininkijos taksaciniuose miško sklypuose.

Valdytojas nedelsiant buvo informuotas apie savavališką kirtimą jam patikėjimo teise priklausančiame valstybiniame miške. Atliekant tyrimą buvo įvertinta versija, kad savavališkas kirtimas galėjo būti netyčinis, kertant nesaugotinus želdinius gretimoje žemės ūkio paskirties žemėje, patikėjimo teise taip pat priskirtoje valdytojui. Pareigūnai paprašė valdytojo pateikti visą jam žinomą su kirtimais žemės ūkio ir miško paskirties žemėje susijusią informaciją“, - teigiama pareigūnų išplatintame pranešime spaudai.

Tyrimui trukdo orai

Jame akcentuojama, kad atliekant tyrimą iškilo problemų – neplankios orų sąlygos.

„Tyrimą apsunkino tai, kad bylai svarbūs liudytojai iš pradžių sutiko pareigūnams teikti pagalbą, bet po kurio laiko bendradarbiauti griežtai atsisakė", – rašoma pranešime.

„Nors duomenų iš pradžių buvo nedaug, pareigūnai, kruopščiai išanalizavę surinktą informaciją, nustatė, kad mišką savavališkai kirto du asmenys. Pažeidėjai jau yra apklausti ir pateikę raštiškus paaiškinimus. Šiuo metu tyrimas tęsiamas, bet tam tikrų sunkumų sukelia klimatinės oro sąlygos“, – pranešime spaudai cituojamas Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij.

Dėl savavališkai nukirsto medienos konfiskavimo sprendimas taip pat iki šiol nėra priimtas.

„Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad, norint apskaičiuoti žalą aplinkai, reikia žinoti savavališkai nukirstos medienos tūrį. O tam privalu labai tiksliai suskaičiuoti savavališkai nukirstų medžių kelmus ir išmatuoti jų skersmenis. Kadangi šią žiemą visoje šalyje iškrito rekordiškai daug sniego ir jis miške dar nėra nutirpęs, pareigūnai iki šiol tikslios informacijos surinkti neturėjo galimybės (sniego dangos storis kai kur siekia 80–90 cm, tai didina riziką nepastebėti visų medžių kelmų)", – dėstoma pranešime.

„Reikšminga dar viena aplinkybė – iš miško turi būti ištraukti visi savavališkai nukirsti medžiai. Norint tai padaryti žiemą, žemės paviršius turi būti stipriai įšalęs, nes svarbu nepakenkti gamtai dar labiau – tai yra traukdami savavališkai nukirstą medieną į galutinį sandėlį, neturime teisės gadinti miško paklotės ir kelių“, – pranešime spaudai cituojamas T. Ablačinskij.

Ten pat teigiama, kad „atlikus visus techninius darbus, bus vertinama žala ir administracinė atsakomybė, taip pat bus sprendžiamas klausimas dėl savavališkai nukirstos medienos konfiskavimo“.

Pranešime neužsimenama, kaip apsaugota neteisėtai nukirsta mediena, kad iki sprendimo konfiskuoti, ji nebūtų išvežta.