Po dešimt metų bendro gyvenimo – skaudus vyro pareiškimas: jaučiuosi kažkokia „paklodė“

Santuoka – rimtas įsipareigojimas ir jeigu esi nudegęs vieną kartą, gali būti, kad bijosi ir vėl vesti. Tačiau ką daryti, jeigu poroje viena pusė yra pasirengusi priimti naujus santuokos įžadus, o kita – ne? Ar gali pavykti išsaugoti tokius santykius?

„Jaučiuosi kažkokia „paklodė“, kuri nenusipelnė tapti žmona“, – rašo nusivylusi moteris. Psichologo teigimu, šioje situacijoje galima suprasti abi puses, bet arba vienam, arba kitam teks pasverti pliusus ir minusus, kaip nori gyventi toliau.

Kartu – 10 metų

Savo istorija panorėjusi pasidalinti moteris teigia, kad jau vieną kartą buvo ištekėjusi, bet santuoka subyrėjo. Vėliau atsirado kitas žmogus, su juo jaučiasi laiminga, bet metams bėgant ėmė vis labiau mąstyti apie santykių įteisinimą.

„Su gyvenimo draugu esame kartu jau 10 metų. Kol kas bendrų vaikų neturime, bet jis augina vaiką iš pirmosios santuokos. Ir aš, ir draugas jau buvome susituokę, susitikome, kai išsiskyrėme. Puikiai sutariame, gyvenimas teka ramia vaga, bet aš žinau, ko man trūksta...

Visų pirma, nesutampa mūsų požiūris į santuoką. Aš jau kelerius metus galvoju, kodėl mes nesituokiame, bet draugo toks požiūris, kad parašai yra niekam nereikalingi. Aš labai stengiuosi susitaikyti su šia mintimi, bet man nepatinka, kad vis dar esame sugyventiniai. Man atrodo, kad jeigu myli žmogų, tuomet nebijai ir teisiškai įsipareigoti“, – svarstė ji.