Juknevičienė nėra tikra, ar sprendimas geras: davė interviu, nes mano, kad reikia bandyti kalbėtis
„Gal aš gyvenu kiek kitokioj erdvėj, bet nesu tikra, kad sprendimas geras.
Taip, klaidos padarytos. Ar sąmoningai, aš nesiimu spręst. Tačiau jiems reikia pasiekti ne latvių ar lietuvių auditoriją, o rusų. Ir ne bet kokių rusų, ne tų, kurie smerkia karą, o tų, kurie ten“, – feisbuke rašė politikė.
Ji akcentavo suvokianti, kad daugelis tokio jos požiūrio nesupras.
„Tačiau bandau mąstyti apie ateitį, kai Ukraina laimės.
Apie tą Rusiją, kurią turės kurti ir „Dožd“ žmonės, juos žiūrintys, jų klausantys žmonės. Kokia bus jų atmintis, koks santykis bus su mumis?
Pasilieku teisę klysti. Bet reikia bandyti kalbėtis.
Ir taip, sutikau jiems duoti interviu vėlai vakare šiandien“, – antradienį rašė R. Juknevičienė.
„Dožd“ skandalą Latvijoje pakomentavo ir buvęs žurnalistas, filosofas Paulius Gritėnas.
„Komentuodamas „Dožd“ skandalą Viktoras Šenderovičius pastebėjo, kad skandalas atskleidė svarbią interesų skirtį.
Ukraina, Lenkija, Baltijos valstybės nori, kad karas baigtųsi Rusijos pralaimėjimu, izoliacija ir vidiniu jos susinaikinimu. Rusijos opozicionieriai irgi nori režimo pralaimėjimo, bet nenori prarasti visuomenės ir potencialios bazės naujos, demokratinės valstybės sukūrimui. Iš čia, suprask, kyla susirūpinimas net ir kariais, kurie matomi kaip režimo įkaitai“, – antradienį feisbuke rašė apžvalgininkas.
P. Gritėno teigimu, vis dėlto jo minimas V. Šenderovičius nesupranta arba iki galo nepasako, kas iš tiesų yra vadinamasis rusiškasis liberalizmas.
„Nepasakoma, kad tai, kas kažkodėl vadinama rusiškuoju liberalizmu ar rusų liberalais yra tiesiog progresyvus ir demokratijos link kreipiantis rusiškasis nacionalizmas. Didžioji dauguma tos pačios Putino propagandos liberalais pakrikštytų opozicijos atstovų yra nacionalistai. Ir tai nėra blogai. Tokioje valstybingumo stadijoje, kurioje dabar yra Rusija, tikriausiai netgi normalu. Kai valstybės praktiškai nėra ar ji sistemiškai naikinama, kiekvienas intelektualas ar šiaip sąmoningas pilietis pereina tą sveiko nacionalizmo etapą.
Bet problema ir kyla iš to, kad didžioji dalis Rusijos opozicijos argumentų krypsta ne link individo apsisprendimo ar visuomeninės atsakomybės, o link bendrojo nacionalinio intereso ir pasidavimo jo žavesiui. Ir tokioje šviesoje mobilizuotas rusas tampa „rusų kareivėliu“, kurį režimas išsiuntė į Ukrainą prieš jo valią, o ne individu, kuris turi ne tik teisę, bet ir pareigą nepaklusti, kai įsakymai peržengia teisės ar žmogiškumo ribas“, – pastebėjo P. Gritėnas.
Būtent iš čia, pasak jo, kyla ir mūsų pagrįsta baimė, kad tai, ką žada Rusijos opozicija, kalbėdama apie ateities Rusiją, „yra ne tik utopija, bet tiesiog naujas švelnesnio nacionalizmo projektas.“
„Dar paprasčiau sakant, Rusija istorijos eigoje neįrodė, kad ji gali egzistuoti kitokia forma nei dabar. Rusijos istorinis pagrindas yra imperinis ekspansyvumas. Jokių prielaidų kalbėti apie kitokį rusiškąjį etosą nelabai yra. Ir kai net opozicija slapčia prasitaria, kad jai gaila rusiškojo kareivėlio, tu supranti, kad tas švelnusis nacionalizmas stovi ant labai panašių pamatų.
Istorijos moralas čia labai komplikuotas ir sunkiai išpainiojantis vis labiau besiveržiantį mazgą. Viena vertus, reikia blaiviai matyti ir vertinti tokias nacionalistines rusų opozicijos tendencijas, kurios ataidi potencialia grėsme ir mums. Kita vertus, Rusija kaip ateities klausimas, nepriklausomai nuo karo baigties, liks ir mes turim tik du variantus – arba atsiriboti nuo šito klausimo kaip neišsprendžiamos problemos, arba bandyti palaikyti ryšius ir turėti įtakos kad ir minimaliems, bet potencialiems pokyčiams“, – rašė P. Gritėnas.
„Jei klaustumėt manęs, aš turbūt linkčiau į tą antrąją pusę. Suprasti ir bandyti daryti įtaką tiems, kurie bent jau tiki kitokios Rusijos projektu“, – pridūrė jis.
Įvykis, sukėlęs skandalą
Iš Rusijos pasitraukęs ir nuo birželio iš Rygos transliuotas nepriklausomas kanalas „Dožd“ dar praėjusią savaitę nubaustas 10 tūkst. eurų bauda už tai, kad okupuotą Krymą vadina Rusijos dalimi, o Rusijos armiją – sava kariuomene.
Administracinio nusižengimo byla kanalui iškelta ir dėl raginimo padėti Rusijos kariams. Vienoje „Dožd“ kanalo laidoje nuskambėjo tokie vedėjo žodžiai:
„Tikimės, kad daugeliui, tarnaujančių kariuomenėje, galėjome padėti aprūpindami juos įranga ir kitais baziniais poreikiais fronte, nes tos istorijos, kurias pasakoja jų artimieji, tiesiog kelia siaubą“, – sakė vedėjas.
Nors žurnalistas buvo atleistas, šis paskutinis epizodas perpildė Latvijos institucijų kantrybės taurę.
„Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos taryba nusprendė atimti transliavimo licenciją iš televizijos „Dožd“ dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai. Programa neužtikrino transliacijų latvių kalba, taip pat vadino rusų kariuomenę „mūsų“ kariuomene, žemėlapiuose Krymą priskirdavo Rusijai“, – komentavo Latvijos Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos narė Ieva Kalderauska.
Internete iškart kilo Rusijos opozicijos veikėjų nepasitenkinimas: Vitalijus Bovaris socialiniuose tinkluose parašė, kad „Dožd“ uždarymas – vienintelė Rusijos pergalė nuo karo Ukrainoje pradžios.
Tinklaraštininkė Julija Latynina latvių komisiją prilygino žiauriems rusų žurnalistų prievaizdams.
„Latvija atšaukė „Dožd“ licenciją ir prašys juos užblokuoti Youtube (!). Tai kažkoks laukinė, neįtikėtina gėda. Vienu frontu su „Roskomnadzoru“ (Rusijos Federalinė ryšių, informacinių technologijų ir žiniasklaidos priežiūros tarnyba – Delfi)“, – tviteryje rašė J. Latynina.
„Latvijos pareigūnas Abolinis, šiandien atšaukęs „Dožd“ licenciją, tikėjo, kad Putinas „saugo Rusiją nuo chaoso“, žavėjosi jo kalba apie Krymo aneksiją ir reikalavo, kad Ukraina būtų „atokiau nuo ES“, kad „milijoninė rusų minia“ nesuplūstų į Latviją. Čia viskas, ką norėjau pasakyti“, – taip pat rašė ji.
„Latvija, turinti pusantro karto daugiau gyventojų nei Estija, Ukrainos pabėgėlių priėmė pusantro karto mažiau nei Estija. Bet jie atšaukė „Dožd“ licenciją“, – tvirtino J. Latynina.
Tarp Lietuvos ekspertų taip pat yra manančių, kad licencijos atėmimas šiam kanalui – per griežtas sprendimas.
„Mes turbūt vaikų nebaudžiame už namų darbų nepadarymą – nesakome, kad dabar mėnesiui negausi valgyti, nes tai yra neadekvatu. Lygiai taip pat turbūt neturėtume bausti kanalo dėl vieno žurnalisto nusikalbėjimo ne laiku ir ne vietoje, kad visas kanalas, visos investicijos būtų išmestos į šiukšlių dėžę“, – LNK komentavo buvęs Radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius.
„Dožd“ kanalo transliacijos turėtų nutrūkti gruodžio 8 dieną. Automatiškai šio kanalo neliks ir Lietuvos kabėlinėse.
„Kai tik paskutiniu metu jie Latvijoje įsikūrė labai patogiai, tai pasirodė, kad tos jų nuomonės kontroversiškos. Tad, man atrodo, latviai yra visiškai teisūs – visiškai, visiškai ir aš iš tikrųjų džiaugiuosi, kad jie taip latviškai staigiai viską padarė“, – LNK sakė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Rimantas Bagdzevičius.
Kad „Dožd“ gali būti subtilus Kremliaus projektas, kalba ir daugiau rusų propagandą stebinčių tinklaraštininkų.
„Teko nemažai girdėti, kad tos redakcijos, kurios persikėlė į Latviją, gyveno tokiame savotiškame gete. Ta prasme, kad nelabai bendrauja su vietiniais, net nebando integruotis į vietinį gyvenimą. Iš to galbūt ir kyla tie nusišnekėjimai“, – komentavo komunikacijos specialistas Viktoras Denisenko.
Lietuvos politologų tokios vadinamosios Rusijos opozicijos dviprasmybės taip pat nestebina.
„Priežastis yra viena ir labai aiški: todėl, kad Rusija nesuvedė sąskaitų su savo istorija, savo praeitimi. Nebuvo Rusijoje visiškai pasakyta, kas buvo Sovietų Sąjunga, kas buvo okupacija“, – LNK sakė Mykolo Romerio universiteto politologas Saulius Spurga.
Kanalas sprendimą atimti licenciją gali apskųsti teismui, bet, pasak Latvijos pareigūnų, transliacija vis tiek bus nutraukta.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: