Po dviejų vaikų žūties Neryje – atsakymų paieškos: kas privedė prie tokios tragedijos

Vilniuje mama, įtariama, Neryje paskandino dvi savo dukrytes. Tai per metus – jau ketvirta beveik identiška tragedija. Prieš tai savo mažylius nužudžiusios moterys sirgo ir negalėjo suvokti savo veiksmų. Po tokių pasikartojančių atvejų kyla klausimas – kiek Lietuvoje prieinama psichologinė pagalba ir kaip išvengti tokių tragedijų.

Sekmadienio rytą žmonės pranešė apie du prie Verkių malūno skęstančius vaikus. Atskubėję gelbėtojai jau nebegalėjo padėti vienerių ir dvejų metų mergytėms. Įtariama, kad savo vaikus paskandino jų mama, gimusi 1987 m. Ji rasta vandenyje, manoma, kad ir pati bandė nusižudyti. Moteris paguldyta į ligoninę.

Metų pradžioje nutiko panašus įvykis, kai naktį kibire paskandintas 6 dienų naujagimis. Nagrinėjant šią vaikžudystės bylą nustatyta, kad nusikaltimą įvykdžiusi 24-erių mama sirgo psichine liga ir lemtingą naktį negalėjo suprasti, ką daro ir valdyti savo veiksmų.

Teisme moteris pripažino, kad iki tragedijos niekur nesikreipė pagalbos ir galvojo, kad jos būsena normali, tiesiog veikia pakitę hormonai. Tiek moters vyras, tiek jos mama liudijo, kad nepastebėjo ženklų apie moters ligą ar įvyksiančią tragediją.

Teismas pripažino mamą nepakaltinamą ir, atsižvelgę į ekspertų rekomendacijas, skyrė jai ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kone identiška ir kitos tragedijos atomazga, kai pavasarį 31-erių metų mama paskandino savo 4-erių metų dukrytę.

„Tyrimo metu įtariamajai buvo skirta stacionari teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė. Ją atlikę specialistai pateikė išvadas, kad dėl psichikos sutrikimo moteris nusikaltimo įvykdymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Specialistai konstatavo, kad moteriai rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis“, – skelbė prokuratūra.

Dar viena panaši tragedija įvyko lygiai prieš metus, rugsėjo 10-ąją, Kaune, 1995 m. gimusi moteris išėjo ir namų su prieš 5 dienas gimusiu kūdikiu ant rankų. Abiejų jų kūnai rasti Nemune. Praėjus mėnesiui po šio įvykio nusižudė ir moters mama.

Vengia kreiptis pagalbos

Parlamentaras Linas Slušnys, iki pasukdamas į politiką dirbęs vaikų psichiatru, paklaustas, kodėl tokie įvykiai vis kartojasi, minėjo, kad pirmiausia į galvą ateiti mintys apie Verterio efektą, paprastai jis siejamas su savižudybėmis, kai nusižudžius vienam asmeniui, kiti ima tai kartoti. Tačiau jo vertinimu, vargu, ar šįkart tai yra toks atvejis.

„Tada kas vyksta? Manau, mūsų bėda, tokių atvejų nematome savo aplinkoje“, – kalbėjo ekspertas.

Pasak jo, nėra tiesa, kad psichologinė pagalba Lietuvoje sunkiai prieinama, psichologų ir psichiatrų skubiai pagalbai esą visada galima rasti.

„Mes atsakymų ieškome ne ten. Pagalba yra. Bet kas gali matyti, kad kam nors reikalinga pagalba? Tik tie žmonės, kurie yra šalia. Jie turi nuvesti už rankos, nuvežti surištą arba pas psichiatrą į kabinetą, arba į ligoninę. Psichikos sveikatos centruose skubi pagalba bus suteikta.

Kai yra psichologiniai sutrikimai, gilios depresijos, besiribojančios su psichozės elementais, kažkodėl dėl šių dalykų ilgai tempiame gumą, sakome, ai, praeis. Jeigu žmogus sukarščiuoja, jei bėga kraujas, tris kartus išsikviesime jam greitąją. O dėl psichologinių problemų žmonėms mes nekviečiame pagalbos.

Ir pagalbą turi kviesti ne pats žmogus, o jo artimieji. Pats žmogus nesupranta, kad jam yra blogai. Dažnai jis nesuvokia, nes jis jau yra toje būsenoj, kai jam pasaulis atsijungia“, – kalbėjo jis.

Paminėjus, kad privačios psichologų konsultacijos yra brangios, o valstybinės dažnai reikia laukti ilgose eilėse, L. Slušnys tikino, kad būtina pagalba visada bus suteikta nedelsiant.

Pasak jo, po kiekvienos tragedijos Seime vykdyta parlamentinė kontrolė, aiškintasi, kodėl panašios tragedijos įvyksta ir kartojasi.

„Kiekvieną kartą gauname atsakymus, kad Lietuvoje yra pilnas paketas visokiausių paslaugų, – kalbėjo pašnekovas. Klausimas, kiek tas paslaugų paketas pasiekia konkretų žmogų. Galvoju, ko mums trūksta, kad paskambinus tarkime 112, skubios pagalbos telefonu, įvardinus problemą, tau ne tik išsiųstų greitąją, bet ir pasakytų, kur tu greitai gali gauti pagalbą. To trūksta, nes šiuo metu net nėra informacinės sistemos, kas šiuo metu laisvas.

Pavyzdžiui, visuomenės sveikatos centrai taip pat turi psichologus, jie taip pat gali konsultuoti. Bet ar jie šiandien pasiekiami, ar pas juos galima ateiti, to nežinau. Bet psichikos sveikatos centrai, gydymo įstaigos, jie privalo suteikti skubią pagalbą ir ta pagalba bus suteikta.“

Psichinės sveikata – pamiršta tema

Parlamentarė Morgana Danielė feisbuke paminėjo, kad kai kuriose šalyse dvylika mėnesių po gimdymo mamai skambina sveikatos specialistai ir klausia, kaip ji jaučiasi, domisi, ar jai reiktų kokios nors pagalbos.

Kalbėdama su Delfi ji kaip vieną didžiausių spragų įvardino tai, kad mūsų sistema yra orientuota į naujagimio, o ne į mamos gerovę.

„Mama yra matoma kaip šalutinis, o ne pagrindinis veiksnys. Nors iš tikrųjų visa kūdikio gerovė priklauso nuo to, kaip jaučiasi mama, ar ji laiminga, ar pailsėjusi. Bet mes turime apverstą piramidę, visa mūsų sistema žiūri tik į tai, kad kūdikį reikia pasverti, pamatuoti, paskiepyti. O dėmesio į moterį absoliučiai nėra kreipiama. Tai – didelė sisteminė spraga, kai kalbame apie moters reprodukciją“, – pastebėjo Seimo narė.

Dirbdama su Sveikatos apsaugos ministerija M. Danielė pastebi, kad psichinės sveikatos sritis yra palikta kažkur paraštėje, tai tikrai nėra prioritetas.

„Ta tema išlieka nematoma. Kai įvyksta tragedijos, kažkokie žingsneliai padaromi, bet tai dar nėra suvokiama kaip didelė spraga, kurią reiktų aktyviai lopyti, – sakė ji, o paklausta, kas turėtų imtis lyderystės, tęsė. – Politiniame lygmenyje iniciatyvos yra, bet įgyvendinimo lygmenyje, kalbant apie Sveikatos apsaugos ministeriją, aš nematau psichikos sveikatos kaip prioriteto.“

Ji minėjo apie nuolatinius nusiskundimus, kad šiai sričiai trūksta lėšų, tačiau reikia suprasti, kad jų daugiau neatsiras.

„Reikia suprasti, kad pinigų daugiau nebus. Tam, kad pradėtume daugiau dėmesio kreipti į psichikos sveikatą, iš kažkur pinigų turime nuimti ir kažkur progresą pristabdyti. O dabar konkuruojančios temos laimi, psichikos sveikata lieka paraštėse, ja užsiimsime, kai turėsime daugiau pinigų, geriau gyvensime. Tarsi psichikos sveikata gali palaukti. Bet ženklai rodo, kad tai negali palaukti. Situacija yra bloga, daug metų ši sritis apleista, ir ministras yra pripažinęs, kad nuo viso sveikatos apsaugos biudžeto psichikos sveikatai skiriame 2-3 proc.

Tai yra apgailėtinas procentas. Ypač turint galvoje, kokia pažeidžiamumo ir dydžio šis prioritetas tampa pasauliniu lygmeniu. Mes kalbame, kad tai yra naujųjų laikų sveikatos garantas. Jei to neužtikriname, visi kiti valstybės aspektai tampa pažeidžiama“, – kalbėjo parlamentarė.

Kalbėdama apie konkrečius atvejus, M. Morgana įsitikinusi, kad pagalba turi būti proaktyvi, nes bent dalis visuomenės patys niekada nesikreips ir jos neieškos.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai [phone] I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai [phone] II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai [phone] I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].