Laidoje „DELFI diena“ Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis taip pat sutiko išreikšti savo nuomonę apie šią daug žiniasklaidos dėmesio sulaukusią istoriją.
„Tiesą sakant, mes problemos nematėme, nes ne mes tą problemą sprendėme. Civilinė metrikacijos tarnyba šiuos klausimus registruoja arba neregistruoja, mes tik konsultavome, ir pasakėme, kad tai ne tik nelietuviškas, bet ir netaisyklingas vardas, nes tam dvigarsiui mes turime „e“ su trumpąja „i“, arba „a“ su trumpąja „i“ ir lietuvių kalboje nėra tokio „e“ su ilgąja „y“, – sakė A.Antanaitis.
„Manau, kad kalba gyvas pasirinkimas, puiku, bet jeigu mes dabar pasakytume, kad Layla yra taisyklingas vardas, jūs dabar galėtumėte sakyti, kad mes pažeidėme įstatymą, kuris numato, kad reikia užrašyti taisyklingai ir lietuviškai vardus“, – taip pat pridūrė jis.
Pasiteiravus, kur vis dėlto yra problema, jis pabrėžė, kad lietuvių kalba yra fonetinė.
„Dėl to, kad dabar tą vardą reiktų skaityti kitaip, nes lietuvių kalba yra fonetinė – kaip rašome, taip ir skaitome. Tai būtų tiesiog kitas vardas, o ne Layla.
Aš tiesiog sakau, kad buvo padaryta išimtis, o tai, kad jis atsiras registruose, dar nereiškia, kad jis taps lietuvišku“, – aiškino jis.
Pasiteiravus, ar, pavyzdžiui, būtų galima sūnų pavadinti Ygriku, A.Antanaitis nenorėjo veltis į diskusijas, tačiau tikino, kad dėl tokio konkretaus atvejo tikrai būtų diskutuojama.
„Žinote, tikrai nenorėčiau jums duoti jokios konsultacijos ir tikrai neduosiu. Šiandien jau manęs kai kas klausė, nes kiekvienas mano pasakymas leistų ar neleistų tapti diskusijų reikalu, o mano užimamos pareigos man neleidžia improvizuoti, aš negaliu to daryti, todėl neteiksiu rekomendacijų.
Aš jums negaliu atsakyti nei taip, nei ne. Aš manau, kad dėl to, ar galima būtų pavadinti vaiką Ygriku, būtų diskusija. Greičiausiai, kad būtų galima, bet aš negaliu jums tikrai atsakyti, nenoriu, kad paskui mano žodžiai būtų traktuojami, kaip „Antanaitis leido arba neleido“. Galbūt nebūtų jokios problemos“, – sakė A.Antanaitis.
Anksčiau leisti ir dabar net vardo dienas turintys, pvz., mergaičių vardai Evoleta, Orlina, Ūka, Vinoda, Milija, Veltė, Aprilė – čia, matyt, pagal balandžio mėnesį. Arba berniukų – Uvis, Atomas, Akselis, Evanas, Everetas. Pasiteiravus, ar A.Antanaučiui nekliūva tokie vardai, jis tikino, kad ne.
„Ne. Jeigu jie taisyklingai užrašyti, jie nekliūva. Čia kaip su įmonių pavadinimais – gali būti lietuviškai skambantys, bet turintys kamieną ir turintys giminę, parodančią galūnę. Jeigu tai yra, tuomet vardas gali būti registruojamas. Tada jis sudaromas pagal lietuvių kalbos gramatikos tasykles“, – laidoje DELFI sakė komisijos pirmininkas.
Anot jo, kalba susiduria su nemenkais iššūkiais.
„Kažkokių ypatingų grėsmių aš nematau. Vyksta normalus gyvenimas, kuris pateikia mums naujų iššūkių. Pavyzdžiui, globalizacijos, žmonių judėjimo pasaulyje. Atsiranda kitakalbių, mums reikia saugoti lietuvių kalbą bendruomenėse, turime išmokti sugyventi su kitomis kalbomis“, – sakė jis.