Didžiuliam gaisrui pirmadienį apėmus garsiąją Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą įgriuvo pastato smailė, o nelaimė galbūt yra susijusi su šiame istoriniame statinyje vykdomais renovacijos darbais.
„Visi ėjo į darbus, skubėjo ir įprastu ritmu tęsė gyvenimus“
„Ryte važiavau metro ir nepastebėjau, kad kažkas būtų visai kitaip ar žmonės verktų, ar apie tai kalbėtų. Visi ėjo į darbus, skubėjo ir įprastu ritmu tęsė gyvenimus. Kaip ir po teroro aktų“, – teigė Prancūzijoje gyvenanti Goda Klimavičiūtė.
Daugiau nei dešimtmetį Paryžiuje gyvenanti lietuvė pabrėžė, kad Prancūzijoje krikščionybė nėra vyraujanti religija. Apskritai Prancūzija yra viena iš mažiausiai religingų Europos Sąjungos valstybių.
Ir nors pati pašnekovė pabrėžia, kad katedra ne vien paryžiečiams, bet ir viso pasaulio katalikams yra svarbus simbolis, įvardijo, kad gaisro metu prancūziškose televizijose girdėjo įvairių prielaidų: „Gal tai ženklas, gal ženklas susitaikyti, nes ir Macronas atidėjo savo kalbą“.
„Bet tai vis tiek yra didžiausias katalikų simbolis. Ir nors Prancūzija oficialiai nėra įvardijama kaip katalikiška šalis, nes čia yra daug religijų, bet kokiu atveju – tai vienas iš svarbiausių simbolių viso pasaulio katalikams, – kalbėjo G. Klimavičiūtė. – Visi dalijo patarimus, kaip reikia užgesinti gaisrą. Kaip ir Trumpas sakė, kad reikia malūnsparnius paleisti ir gesinti iš viršaus, bet iš viršaus negalėjo gesinti, nes katedra būtų sugriuvusi. Labai ilgai gesino katedrą, bet ne dėl to, kad niekas nieko nedarė.“
G. Klimavičiūtė įvardijo, kad šįryt per žinias prancūzai pranešė, kad gaisrą gesino 500 ugniagesių. „Ir dar iki šiol, kai atsikėliau, dalis ugniagesių dirbo. Tikrino, ar nėra užsilikusių ugnies židinių“, – kalbėjo Paryžiuje gyvenanti lietuvė.
Ir nors ypatingų emocijų G. Klimavičiūtė šįryt nepastebėjo, vakar, anot jos, buvo ir ašarų. „Mano draugė pasakojo, kad kai jos vyras grįžinėjo iš darbo, matė, kaip ėjo žmonės. Kai kurie labai susijaudinę. Verkė kai kurie. Bet aš, nuvedusi savo dukrą į mokyklą, susitikau su mamom, pakalbėjome, bet gyvenimas toliau eina. Ačiū Dievui, kad užgesino gaisrą, kad pavyko jį užgesinti“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pastebėjo, kad ir televizijoje buvo nuolat kartojama, kad pagrindinę pastato dalį pavyko išgelbėti, ugnis pasiglemžė tik vieną iš bokštų.
„Paryžius šį rytą kitoks“
Penkerius metus Paryžiuje gyvenanti Ieva DELFI pasakojo, kad pati tapo įvykio liudininke ir kone dešimt minučių negalėjo atsitokėti ir suprasti, kad tai iš tikrųjų vyksta.
„Pačioje gaisro pradžioje buvo sunku patikėti, kad tai, kas vyksta – realu. Pirmiausia pastebėjome tirštus dūmų kamuolius, kurie buvo matomi jau nuo Operos kvartalo. Tuo metu važiavome autobusu. Jam priartėjus prie tilto, nuo kurio atsiveria panorama į Notre Dame (Švč. Dievo Motinos) katedrą, atrodė, kad akimirkai laikas sustojo. Vaizdas buvo tarsi siurrealistiniam filme: už abiejų katedros bokštų liepsnojo ugnis, ant tiltų būrėsi žmonės, stojo automobiliai. Prireikė gerų dešimt minučių susivokti, kas vyksta“, – pasakojo Ieva.
Moters teigimu, visą pirmadienio vakarą Prancūzijos televizijos ne tik skelbė apie gesinimo darbų eigą, bet ir viską transliavo tiesiogiai. „Visi TV kanalai transliavo gesinimo operaciją, visą naktį netilo gaisrinių sirenos“, – pasakojo ten gyvenanti lietuvė.
Jos teigimu, nuotaikos ir vakar, ir šįryt išliko slogios: „Nuotaikos – gedulingos, juk Notre Dame (Švč. Dievo Motinos) katedra laikoma vienu ryškiausių Paryžiaus ir Prancūzijos simboliu tiek istorine, tiek kultūrine prasme“.
Ieva teigė, kad vakar didžiausias dėmesys buvo sutelktas į gaisro gesinimą, todėl svarstymų, kodėl jis galėjo kilti, buvo nedaug. „Vakar didžiausias dėmesys buvo skiriamas gesinimo operacijai. Žinoma, buvo klausimų, kaip gaisras galėjo kilti, tačiau svarbiausia buvo kuo greičiau numalšinti ugnį ir išgelbėti didžiąją katedros dalį“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad iniciatyvos katedros atstatymui prasidėjo dar pirmadienio vakarą, praėjus vos kelioms valandoms po gaisro pradžios. Antradienio rytą verslininkas Francois Pinault pranešė, kad atstatymui skirs 100 mln. eurų.
„Gaisro poveikis buvo itin simbolinis, juk kalbame apie kultūros paminklus, kurie atrodo neliečiami. Notre Dame (Švč. Dievo Motinos katedra) svarbi tiek istoriniam, tiek kultūriniam, tiek tautiniam prancūzų identitetui, tad nenuostabu, jog nuotaikos – gedulingos“, – svarstė Ieva.
O ar Paryžius šį rytą pabudo kitoks? „Taip, Paryžius šį rytą kitoks. Viešajame transporte vyravo tyla, nuotaikos išties slogios. Net oras pasikeitė – pilkuma, lietus. Tokiame fone apdegusi katedra atrodo dar liūdniau“, – kalbėjo Ieva.
Dirbo šimtai ugniagesių
Gaisrui apėmus garsiąją Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą įgriuvo pastato smailė. Gaisro priežastis dar nėra žinoma, tačiau pastaruoju metu ten buvo vykdomi renovacijos darbai.
Švč. Dievo Motinos katedra pradėta statyti 1163 metais, statyboms pabaigti prireikė 182 metų.
Katedroje pastaruoju metu buvo vykdomi didelio masto renovacijos darbai, turintys padėti apie 850 metų senumo gotikos šedevrui atlaikyti laiko metamus iššūkius.
Tyrėjai pirmadienio vakarą kalbėjosi su statybininkais, nurodė prokurorai.
Ankstų antradienį ugniagesiai pranešė, kad gaisras „visiškai suvaldytas“, „iš dalies užgesintas“, bet yra likę „pavienių liepsnų“.
Gaisras Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedroje: