Didžiausia nelaimės kaina – žmonių žūtys: per gaisrą žuvo du žmonės, vienas iš jų – vaikas. 15 žmonių buvo išgelbėta. Po gaisro Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas paskelbė, kad bent artimiausiu metu žmonės į šį pastatą grįžti negalės. Jiems tik bus leidžiama mažomis grupėmis, su gelbėtojų palyda, užeiti į namus pasiimti savo daiktų.
„Pastatas yra nesaugus eksploatuoti. Jame artimiausiu metu žmonės negalės gyventi, nei šonuose, nei aplinkui, jis iš esmės nebeeksploatuojamas. Ar bus galima jame gyventi ateityje, sutvarkius, padarius tam tikrus darbus, tai ateities klausimas“, – sakė V. Benkunskas.
Jeigu nepavyks rasti techninių sprendimų, po kurių šis namas galėtų vėl tapti saugus, tai reikš viena – šio namo būstų savininkai juos prarado.
„Aš skaičiau, kad ten ir konstrukcijos juda, tas daugiabutis yra netinkamas gyventi. Jeigu tie būstai neapdrausti, tai realiai niekas ir nekompensuos buto vertės. Nebent būtų nustatyta, kad galimai kažkas specialiai padegė. Tada prieš tą žmogų galėtų būti baudžiamoji byla už turto sugadinimą pavojingu būdu ir tada galėtų jam duoti reikšti civilinius ieškinius – kitų butų savininkai, kurie nėra kalti dėl šio atvejo. Bet, jeigu nebūtų nei vieno kalto, jei nėra draudimo, tada jie visus būstus prarado“, – konstatavo advokatas dr. Arvydas Budnikas.
Kokios galimybės ką nors prisiteisti?
Kalbant apie galimybes ką nors iš ko nors prisiteisti, advokatas pažymi, kad šiuo atveju reikia įvertinti, ar nelaimė įvyko bendro ar nebendro naudojimo objekte.
„Paprastai yra taip, kad, jeigu gedimas yra pačiame bute, tarkime bute sprogo dujinė viryklė arba kažkoks vamzdis praleido dujas, tai už tai yra atsakingas buto savininkas. Bet, jeigu tai yra bendro naudojimo objektai – vamzdžiai, kurie ateina į daugiabutį arba vamzdžiai bendro naudojimo laiptinėse, (…) tada ieškiniai gali būti duodami namo administratoriui, kad jis, kaip subjektas, kuris atsakingas už bendro naudojimo objektų tinkamą priežiūrą, kažko nesužiūrėjo.
Jeigu yra gilesnė problema, galbūt – dujų tiekėją. Bet čia jau yra sudėtingesni atvejai, nes paprastai atsako arba pats žmogus, kurio bute dėl jo aplaidumo įvyko avarija, arba namo administratorius, kuris nesužiūrėjo bendro naudojimo objekto. Tada jiems galimi duoti reikalavimai, kad jie atlygintų žalą, pavyzdžiui, prarasto buto vertę“, – sakė A. Budnikas.
Šiuo atveju gyventojams bus svarbu sekti, kokias išvadas pateiks Priešgaisrinė tarnyba, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Jame būtų aiškinamasi, ar specialiai padegta, kokios gaisro priežastys. Tada, jeigu būtų nustatoma, kad galbūt yra kaltų asmenų, tada visi kiti butų savinininkai, kurie nėra kalti dėl gaisro, tą informaciją greičiausiai sužinos iš tyrėjų, nes jie bus liudininkais. Ir tada galės spręsti, ar duoti kažkokius reikalavimus“, – sakė A. Budnikas.
Pasak advokato, jeigu būtų nustatytas kaltas asmuo, yra realu, kad kitų būtų savininkai iš jo prisiteistų pinigus.
„Bet, kaip išieškoti, yra labai didelis klausimas. Turbūt, kad niekaip, nes tų ieškinių vertės turbūt būtų didelės, yra ne vienas butas. Ir tas žmogus neturėtų iš ko to atlyginti, taip ir būtų, kad būtų ir neatlyginta. Taip ir kabėtų tos sumos“, – komentavo A. Budnikas.
Reikia rūpintis iš anksto
Advokatas buvo atviras: nėra realu tikėtis scenarijų, kad valstybė kažkaip atstatytų namą. '
„Žmogus turi rūpintis iš anksto tokiu galimu scenarijumi. Tam yra draudimai, tad, jeigu žmogus bijo, kad jo būstas sudegs, bus užlietas vandeniu, jis turi pasirūpinti būsto draudimu. Apskritai, jeigu čia būtų ne toks, o kelių butų atvejis, aš apskritai abejoju, kad valstybė rūpintųsi nors vienu žmogumi“, – sakė A. Budnikas.
Pasak jo, dabartinis dėmesys, kad gyventojams buvo pasiūlytas viešbutis, suteikiama galimybė nuomotis socialinius būstus, tiesiog yra gera valia paremti gražūs valstybės gestai.
„Valstybė nėra įpareigota to daryti, nes, kad gautum socialinį būstą turi kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių, reikia įrodyti, kad pajamos yra labai žemos. Tada stojama į eilę. Yra visai kita procedūra. Čia yra valstybės pagalba, gera valia nukentėjusiems asmenims.
Bet, kad tai tęsis visą laiką, tai turbūt nėra realu. Valstybė kažkuriam laikui, gal savaitei ar dviem, duos, bet toliau – tie asmenys galbūt yra dirbantys, tai tada turės arba nuomotis būstą, arba pas gimines glaustis. Vienintelis būdas apsisaugoti yra draudimas. Būtų draudimas, tada išmokėtų būsto vertę, tada žmogus galėtų pirkti kitą būstą arba nuomotis“, – teigė A. Budnikas.
Aktuali informacija nukentėjusiems
Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, kad nuo gaisro ar stichinės nelaimės Vilniuje nukentėję asmenys gali gauti tikslinę pašalpą iki 132 bazinės socialinės išmokos dydžių (pagal dabartinį BSI – iki 7260 eurų), kai vidutinės pajamos per mėnesį vienam bendrai gyvenančiam asmeniui neviršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžių (šiuo metu – 704 eurų), o jei asmuo gyvena vienas – kai neviršija 4,5 valstybės remiamų pajamų dydžių (šiuo metu – 792 Eur).
Tikslinei pašalpai gauti nukentėjus nuo gaisro reikalingi šie dokumentai:
1. Prašymas skirti pašalpą;
2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
3. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma apie gaisrą;
4. Prireikus kiti dokumentai.
Užpildytą prašymą ir nurodytus dokumentus Socialinių išmokų skyriui galima teikti el. paštu
sis@vilnius.lt arba atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą adresu
Konstitucijos pr. 3
Konsultacijos ir informacija teikiama: el. paštu sis@vilnius.lt arba telefonu 8 700 35545.
Asmenims, dėl gaisro netekusiems nuosavybės teise turėto būsto, taip pat ne eilės tvarka gali būti
suteiktas socialinis būstas arba parama būstui išsinuomoti.
Dėl socialinio būsto ne eilės tvarka skyrimo reikalingi šie dokumentai:
1. Prašymas suteikti paramą būstui išsinuomoti ne eilės tvarka (BP-5 forma);
2. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma apie gaisrą;
3. Metinė asmens ar šeimos turto ir pajamų deklaracija už kalendorinius metus (forma FR0001)
iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Ulonų g. 2, Vilnius;
4. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (kortelės, paso) kopija bei visų šeimos narių
asmens dokumentų kopijos (pasų ar asmens tapatybės kortelių, santuokos, ištuokos, vaikų
gimimo liudijimų);
5. VĮ „Registrų centras“ išduota pažyma apie nuosavas gyvenamąsias patalpas;
6. Gyventojų registro išduota pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą bei pažyma apie šeiminę
padėtį;
7. Prireikus kiti dokumentai.
Užpildytą prašymą ir nurodytus dokumentus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ galima teikti elektroniniu
paštu info@vmb.lt arba atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą adresu
Konstitucijos pr. 3.
Konsultacijos ir informacija teikiama tel. 85 2779090, arba atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės
Klientų aptarnavimo centre adresu Konstitucijos pr. 3.
Žuvo du žmonės, 15 išgelbėta
Trečiadienį ugniagesiai gelbėtojai, policija ir Vilniaus miesto meras pateikė daugiau informacijos apie antradienį Viršuliškėse kilusį gaisrą.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo (PAGD) departamento vadovas Mindaugas Kanapickas informavo, kad pranešimas apie sprogimą 4-ajame daugiabučio aukšte ir gaisrą gautas 11 val. 16 min.
Atvykus gelbėtojams, atvira liepsna jau degė keturi butai 4-ame ir 5-ame aukštuose. Iš viso iš namo buvo išgelbėta 15 žmonių, 2 iš jų iškelti keltuvu, 5 išvedė gelbėtojai su kvėpavimo organų apsaugos aparatais. Į ligoninę išvežti 4 žmonės: vyras ir 3 moterys. „Mūsų pareigūnai dirbo tiek, kiek leido sąlygos“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
Jis akcentavo, kad įvykio vietoje gelbėtojus konsultavę statybų ekspertai griežtai rekomendavo nevykdyti viduje darbų.
„Apie priežastis kalbėti dar negalime. Faktas tas, kad konstrukcijos deformuotos dėl viršslėgio, dėl kinetinio poveikio. Kas tai galėjo sukelti, jokio atsakymo dar neturime. Tuo labiau kad šis įvykis bet kokiu atveju kvalifikuojamas galimai per Baudžiamojo kodekso reglamentavimą“, – sakė M. Kanapickas.
Apie 15 val. buvo rasti stipriai apdegusio žmogaus palaikai, jo tapatybė dar nenustatyta. Naktį, 4 val. 17 min., rastas vaiko kūnas.
Kol kas patekti į daugiabučio vidų nesaugu.