Šis klausimas iš ketvirtadienio Vyriausybės posėdžio darbotvarkės išbrauktas premjero Algirdo Butkevičiaus siūlymu. Jis aiškino, kad pataisos dar „nepraėjusios dialogo“ ir pastebėjo, kad trečiadienį buvo „griežtas arkivyskupo pamokslas“.
„Tie, kurie katedroje buvote vakar, tai tikrai, pasakyčiau, pamokslas arkivyskupo buvo labai griežtas ir pamokantis“, — posėdyje sakė premjeras.
„Kada mes gauname laiškus, į juos turime reaguoti“, — pridūrė A. Butkevičius.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia supratęs iš premjero, kad pastabų projektui pateikė dvasininkai, tačiau, anot ministro, neaišku ar į jas bus atsižvelgta.
„Vyskupų konferencija nedalyvauja teisėkūros procese ir suprantama, kad su jais derinti nieko nereikia“, — po Vyriausybės posėdžio žurnalistams aiškino J. Bernatonis.
Jis teigia, kad Vyriausybė iki rudens turėtų baigti derinti šį projektą.
„Kadangi mes turime laiko, Seimas vis tiek pradės rudens sesiją tik rugsėjo 10 dieną, kada galima būtų pateikti, tai viską apsvarstysime, pasižiūrėsime, galbūt į kažką atsižvelgsime. Sutarėme Vyriausybėje, kad iki rugsėjo mėnesio apsvarstysime“, — sakė ministras.
Pamokslas – apie nesantuokinį gyvenimą
Premjero posėdyje minėtas arkivyskupo pamokslas buvo tiek apie nesantuokinį bendrą gyvenimą, tiek apie gyvybės apsaugą nuo pradėjimo momento.
„Vienas amerikietis mokslininkas neseniai parašė: jei po šimto metų krikščionys bus laikomi tais, kurie nežudo savo vaikų ar senolių, reiškia, mums pavyko. Tokia mintis skamba jau antrojo amžiaus po Kristaus liudijimuose: krikščionys nuo kitų žmonių nesiskiria nei kraštu, nei kalba, nei papročiais, jie negyvena kitokiuose savuose miestuose, nevartoja kitoniškos tarmės, neturi ypatingo gyvenimo būdo. Jie kaip ir visi veda, susilaukia vaikų, bet kūdikių neišmetinėja. Dalijasi valgiu, bet ne žmonomis. Kaip tada, taip ir dabar. Krikščionys turi būti žemės druska“, – trečiadienį iškilmingose mišiose, kuriose dalyvavo ir valstybės vadovai, Vilniaus arkikatedroje sakė arkivyskupas Gintaras Grušas.
Pastaruoju metu bažnyčios pozicija dažnai minėta ir diskusijose dėl pagalbinio apvaisinimo. Seimas praėjusią savaitę nubalsavo už konservatyvų šios srities reglamentavimą, kuris draustų embrionų šaldymą. Šiam projektui pritarė bažnyčia. Prezidentė šias pataisas vetavo, premjeras prezidentės veto pasveikino.
Papildomai derinti projektą dėl partnerystės siūlė Vyriausybės teisininkai
Premjero A. Butkevičiaus siūlymas atidėti pataisas dėl partnerystės reglamentavimo rėmėsi Vyriausybės teisininkų pozicija.
„Partnerystės įstatymo projektas iki šios dienos nebuvo suderintas tarp institucijų – tokį argumentą premjerui pateikė Vyriausybės teisininkai, todėl premjeras pasiūlė šiuo klausimu dar padirbėti ir klausimo svarstymą nukėlė vėlesniam laikui, tačiau prie jo bus grįžtama, kai bus iki galo išdiskutuota ir suderintos pozicijos“, – BNS nurodė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento pažymoje, pateiktoje birželio pradžioje, teigta, kad atsižvelgiant į įstatymų projektų, susijusių su partneryste, pakeitimų aktualumą ir visuomenės jautrumą šiuo klausimu reikėtų patobulintų įstatymų projektus suderinti su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis. Savo ruožtu Teisingumo ministerija aiškino, kad anksčiau Seimo atmesti projektai buvo patobulinti daugiausiai techniniais aspektais, užtikrinant teisinio reguliavimo aiškumą ir atitinkamų nuostatų tarpusavio suderinamumą, nekeičiant siūlomo partnerystės teisinio reguliavimo modelio ir kitų esminių nuostatų, todėl projektai papildomai suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei neteikti.
Vyskupų konferencijos raštas dėl šių pataisų parengtas birželio 20 dieną. Jame siūloma pataisoms nepritarti, nes siūlomi įtvirtinti partnerystės kriterijai – emocinis prieraišumas, tarpusavio supratimas, atsakomybė, pagarba, bendras vaikų auklėjimas ir panašūs ryšiai bei savanoriškas apsisprendimas prisiimti tam tikras teises ir pareigas – negali atstoti savanoriško vyro ir moters susitarimo sukurti šeimos teisinius santykius. Dvasininkai taip pat aiškina, kad šeimos santykiai sukuria ne vien teises, bet ir turtinio bei neturtinio pobūdžio pareigas, todėl jie negali būti nustatomi be asmenų aiškiai išreikštos valios. Be to, Vyskupų konferencija pažymi, jog šis įstatymas atvertų kelią šeimos statuso suteikimui tos pačios lyties asmenims - aiškinama, kad net ir įtvirtinus, jog jis taikomas tik bendram vyro ir moters gyvenimui, siūlomas santykių reguliavimo modelis atveria galimybę skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui galimus Lietuvos institucijų sprendimus atsisakyti suteikti teisinį partnerystės statusą tos pačios lyties bendrai gyvenantiems asmenims.
Teisingumo ministerijos parengtomis Civilinio kodekso pataisomis siekiama įteisinti vyro ir moters partnerystę, kurios galimybė dabar nors ir numatyta, bet pats institutas neveikia. Teisingumo ministerija siūlo būtent Civiliniame kodekse sureguliuoti partnerių santykius, o ne priimti specialų įstatymą, kaip numatyta dabar galiojančiame Civiliniame kodekse.
Pagal projektą, būtų užtikrintos ir reglamentuotos neįregistravusių santuokos, bet kartu gyvenančių ir šeiminius santykius kuriančių vyro ir moters teisės bei pareigos, būtų apsaugoti šių asmenų ir jų vaikų interesai, aiškina ministerija.
Numatyta, kad partneriais galėtų tapti pilnamečiai vyras ir moteris, kurie nėra giminaičiai, nėra tarpusavyje sudarę santuokos bei nėra kitų asmenų partneriai. Partneriai turėtų pasirašyti bendrą pareiškimą dėl partnerystės ir patvirtinti jį pas notarą. Duomenys pagal tokį pareiškimą būtų įrašomi Gyventojų registre.
Taip pat projektu siūloma, kad sudarius partnerystę įgytas turtas būtų laikomas bendra nuosavybe. Partneris taip pat taptų mirusio gyvenimo draugo turto paveldėtoju.
Teisingumo ministerija siūlo, kad pataisos, jeigu jas priims Seimas, įsigaliotų nuo 2018 metų.
Anot ministerijos, toks įstatymas Lietuvoje būtų aktualus maždaug 200 tūkst. asmenų, nes apie 100 tūkst. porų gyvena nesusituokę.
Teisingumo ministerija anksčiau buvo parengusi ir teikė Seimui Partnerystės įstatymo projektą, tačiau parlamentas jas pernai rudenį atmetė.
Prieš partnerystę pasisakę Seimo nariai tvirtino, kad įteisinus vyro ir moters partnerystę bus sumenkinta šeimos reikšmė, nuogąstavo, jog partnerystės įteisinimas taps pagrindu tokio teisinio statuso siekti ir homoseksualioms poroms. Partnerystės įteisinimą palaikę parlamentarai sakė, kad bendras gyvenimas kartu be santuokos yra plačiai paplitęs reiškinys ir tokių santykių įteisinimas atspindėtų realią situaciją.
Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas. Seimas yra pradėjęs nagrinėti grupės parlamentarų siūlymą iš Civilinio kodekso iš viso braukti partnerystės galimybę.
Seime keli liberalai ir socialdemokratai yra įregistravę kitą įstatymo projektą, kuris leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, tačiau jis iki šiol nėra pasiekęs plenarinio posėdžio salės.