Generatorių gausmas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi
„Kyjivo simfonija“, – taip filmuotus vaizdus Ukrainos sostinėje su įsimintina daugybės elektros generatorių skleidžiamų garsų kakofonija ėmė vadinti jais socialiniuose tinkluose besidalinę ukrainiečiai.
Rusijai pradėjus atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, dronais bei raketomis taikantis į elektros pastotes nei kitus objektus, nemaža dalis šalies gyventojų susidūrė su rimtais elektros tiekimo trikdžiais.
Ukrainoje staiga išaugo elektros generatorių poreikis. Tai buvo bene vienintelė gelbėjimosi priemonė dingus elektros energijos tiekimui. Būna ir kur kas originalesnių sprendimų, kaip išgyventi pusę paros ar ilgiau trunkančią krizę.
Daugiabučių namų gyventojai savo namuose įsirengė improvizuotas elektros energijos saugyklas, tam puikiai tiko net ir patys paprasčiausi automobilių akumuliatoriai bei nebrangūs įrenginiai – inverteriai. Jie akumuliatoriaus 12 ar 24 voltų nuolatinės srovės įtampą keičia į 220 voltų kintamąją, kuriai pritaikyti buitiniai prietaisai. Tai pigiausias būdas, kaip užsitikrinti bent dalinę energetinę nepriklausomybę.
Pradžioje tokios sistemos naudotos būtiniausioms reikmėms: kompiuterių ar interneto įrangos maitinimui, netrukus rasti būdai, kaip akumuliatoriuose sukauptą elektros energiją tiekti visam butui ar namui. Kuriam laikui pakaks energijos, priklauso nuo turimų akumuliatorių talpos ir naudojamų elektros prietaisų galios.
Butuose naudoja paprastą ir pigų sprendimą
Šiuo metu eilinį kartą Ukrainoje viešintis,paramą jos gynėjams nuvežęs publicistas, verslininkas bei visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius portalui „Delfi“ pasakojo, kad ukrainiečiai nuo elektros energijos dingimų gelbstisi pačiais įvairiausiais būdais.
„Viskas priklauso nuo galimybių, biudžeto ir poreikių. Miestuose, kur nėra galimybių naudoti generatorius, žmonės naudoja automobilių akumuliatorius su inverteriais. Dingus elektrai, inverterio laidą kiša į rozetę ir bute turi elektrą. Tai bene pigiausias buitinis sprendimas. Kol tiekiama elektra, akumuliatoriai pakraunami, o jai dingus – naudojama sukaupta energija.
Kiti, turintys daugiau prietaisų, kai reikia mobilumu, naudoja įvairias kilnojamas elektros energijos stoteles, ypač didelės galios „powerbankus“. Tačiau tai – brangūs prietaisai, ypač populiarūs – benzininiai ir dyzeliniai elektros generatoriai“, – pasakojo Praeities Žvalgo pseudonimu žinomas Šarūnas Jasiukevičius.
Paramą Ukrainos gynėjams renkantis ir į fronto liniją gabenantis Š. Jasiukevičius minėjo kariams nuvežęs vienos Kauno įmonės gaminį. Iš panaudotų elektromobilių akumuliatorių celių pagamintą itin didelės, 5kwh talpos elektros stotelę.
„Pajungėme 2kw galios pramoninę feną, jis be problemų veikė dvi su puse valandos. Tokį įrenginį turint namuose, be problemų galima pajungti ir šaldytuvą. Tokio įrenginio kaina be PVM siekia 800 eurų, panašiai kainuoja ir gamyklinės stotelės, tik šio įrenginio talpa – penkis kartus didesnė.
Gyvenant privačiame name pats paprasčiausias ir pigiausias sprendimas – benzininis generatorius. Pigių kiniškų kaina siekia iki 300 eurų, o jų galia – 2,5-3 kw. Kas turi daugiau pinigų – perka inverterinius generatorius, jų tyliau dirba, prie jų tiesiai galima jungti įvairius kompiuterius, krauti telefonus, jie nesudega“, – ukrainiečių patirtimi dalinosi Š. Jasiukevičius.
Elektrą gali gaminti ir kieme stovintis automobilis
Dar vienas paprastas būdas, kaip namą aprūpinti elektros energija neturint generatoriaus, tačiau turint kieme stovintį automobilį – jį paversti improvizuotu generatoriumi, variklį naudoti elektros energijos gamybai.
Apie šį būdą karo pradžioje, kai staiga visiems prireikė generatorių, o jų rinkoje trūko, nemažai rašyta socialiniuose tinkluose. Užvedamas automobilio variklis, prie jo akumuliatoriaus storais laidais jungiamas galingas inverteris, kurio pagaminta 220 voltų įtampa paprastu ilgintuvu tiekiama namui.
Čia esama tam tikrų niuansų: reikia įvertinti inverterio galią, jis tikrai nepajėgs „maitinti“ tokių įrenginių, kaip elektrinės orkaitės, skalbimo mašinos, ar orkaitės. Tačiau namo apšvietimui, kompiuteriams, telefonams pakrauti galios turėtų pakakti.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius dr. Darius Gailius minėjo, kad šis būdas – iš tiesų vienas geriausių.
Pasak mokslininko, reikėtų įvertinti tai, kad vandens virimas naudojant elektrą – pats neefektyviausias, daugiausia sąnaudų reikalaujantis jos panaudojimo būdas.
Pasak prof. dr. D. Gailiaus, ruošiantis elektros energijos sutrikimams vertėtų pasirūpinti nebrangiomis, apie tris dešimtis eurų kainuojančiomis turistinėmis viryklėmis, taip pat joms tinkančiais, kelis eurus kainuojančiais dujų balionėliais.
„Tokios nedidelės viryklės tikrai pakaks vandeniui užvirti ar kiaušiniui iškepti, o elektros energija bus naudojama kitoms reikmėms“, – akcentavo KTU mokslininkas.
Siūlo vengti išorinių baterijų su integruotais saulės elementais
Dar vienas įrenginys, kurį bent vieną tiesiog privalu turėti namuose – išorinė baterija, dar vadinama „power bank’u“. Jų rinkoje esama pačių įvairiausių, skiriasi ir kaina, ir talpa bei atiduodama galia.
Prof. dr. D. Gailiaus minėjo, kad renkantis išorines baterijas, pirmiausia reikia įvertinti savo poreikius. Ar jos bus naudojamos tik mobiliesiems telefonas įkrauti, ar planuojama krauti ir nešiojamus kompiuterius.
„Toli gražu ne visos išorinės baterijos gali maitinti nešiojamus kompiuterius, tai reikia išsiaiškinti prieš įsigyjant“, – sakė D. Gailius.
KTU mokslininkas siūlė vengti įrenginių su integruotomis saulės baterijomis, kurių nemažai – rinkoje. Pasak jo, tai yra ne kas kita, kaip rinkodaros triukas, šių baterijų kaina – didesnė, o naudos iš saulės elemento iš esmės nėra. Jis toks mažas, kad tiesiog nėra pajėgus pakrauti akumuliatorius.
Nors rinkoje šiuo metu pasirodė pakankamai didelės talpos baterijų, kurias savamoksliai meistrai pagamina iš naudotų elektromobilių akumuliatorių celių, KTU mokslininkas siūlo nerizikuoti savo turtu ir jų buityje nenaudoti.