„Panašu, kad režimas rado pretekstą ją sulaikyti. Ir man atrodo, kad tai yra tam tikra žinutė bet kurios kitos Europos Sąjungos (ES) šalies piliečiams, bet lygiai taip pat – ir Lietuvos piliečiams. Kad tų pretekstų galima surasti.
Mes žinome ir iš ankstesnių istorijų, kad rasdavo šį bei tą kišenėse, rasdavo būdų kaip prisikabinti. Tai yra režimo valstybė, ne teisinės valstybės principais besivadovaujanti. Ir žmonės ten negali jaustis saugūs“, – LNK sakė politologas V. Jurkonis.
Politologas priminė ir „Ryanair“ lėktuvo istoriją, kai iš Atėnų į Vilnių skrendantis lėktuvas buvo nutupdytas Minske.
„Gali tapti tiesiog įrankiu vietiniam režimui, arba įkaitu vietinio režimo, kad būtų susikurta kažkokia derybinė situacija su kaimyninėmis valstybėmis“, – pabrėžė V. Jurkonis.
Į tokią situaciją, į kurią pateko minėta Lietuvos pilietybę turinti moteris, jau, anot LNK pašnekovo V. Jurkonio, buvo patekę Šveicarijos, JAV piliečiai.
„Mes matome ir kaimyninėje Rusijoje krepšininkę, kuri tampa situacijos įkaite. Kai Baltarusijoje suimami politiniai kaliniai ir jų yra tikrai daugybė, galbūt režimas tikėjosi, kad jais bus galima kažkaip derėtis, bet dėl savo piliečių valstybės yra priverstos labiau pasistengti ir režimas mato, kad tai veikia.
Dėl to, tikėtina, kad ieško tokių situacijų, bandyti pelnytis, patraukti dėmesį tų valstybių, kurios pasus tie žmonės turi“, – svarstė VU TSPMI politologas V. Jurkonis.
Nepaisant šių istorijų, lietuviai toliau važiuoja apsipirkti į Baltarusiją.
„Kažkas važiuoja dėl buitinių sumetimų, kiti – dėl finansinių. Tačiau bet kokiu atveju, Lietuvos valstybė jau ne vieną kartą įvairiais lygiais pasakė kad Baltarusija yra nesaugi, nerekomenduojama ten važiuoti. Nes įvairių situaciją gali pasitaikyti, kai žmogus kaip iš giedro dangaus gali būti suimtas ir jam pateikti kaltinimai. (…) Ar pasakyk, pajuokaus bare dėl vieno ar kito dalyko. Tai tokių situacijų tikrai gali pasitaikyti“, – sakė politologas V. Jurkonis LNK.
Jis teigė, jog mėgaujantis demokratija neįvertiname to, kaip pavojinga gali būti autoritarinėse valstybėse.
„Net ir atvažiavus apsipirkti. Šiuo atveju minimos pilietės buvimas Baltarusijoje buvo ilgalaikis, bet, taip, net ir atvažiavus trumpalaikiam buvimui, turistiniais tikslais, jei dar kas keliauja tokiais tikslais. Tokių situacijų gali atsitikti. Žmonės turi būti labai atidūs su kuo ir kaip bendrauja Baltarusijoje. O geriausia – vengti tiesiog tokių kelionių, net ir tranzitu“, – LNK sakė VU TSPMI politologas V. Jurkonis.
Delfi primena, kad Nepriklausomo naujienų portalo „Naša Niva“ teigimu, platformos „Telegram“ provyriausybiniuose kanaluose paskelbtame vaizdo įraše sulaikyta moteris pasakoja, kad yra Lietuvos pilietė ir dirba mokytoja vienoje Minsko mokyklų.
Jame 58–erių moteris esą prisipažįsta dukart dalyvavusi protesto akcijose, vykusiose po 2020 metais įvykusių prezidento rinkimų, ir skaitė „destruktyvių kanalų“ pranešimus.
Nepriklausoma Baltarusijos televizija „Belsat“ cituoja vieną su Baltarusijos jėgos struktūromis susijusį „Telegram“ kanalą, kuris tvirtina, kad J. Cimbalist persikėlė į Baltarusiją 2011 metais. Ji kaltinama dalyvavimu protestuose ir „destruktyvia veikla“.
Apie jos sulaikymą paskelbė ir teisių gynimo grupė „Viasna“.
Lietuvoje veikiančio Baltarusijos centro „Mūsų namai“ atstovė Olga Karač LRT televizijai sakė, kad mokytoja sulaikyta ne dėl to, jog, pavyzdžiui, buvo prisijungusi prie kokių nors grupių socialiniuose tinkluose, o „ji sulaikyta dėl to, kad yra Lietuvos pilietė“.
„Baltarusijos režimas ieško, kaip spausti Lietuvą, nes Lietuva laikosi principingos pozicijos ir A. Lukašenka nori bet kokia kaina parklupdyti Lietuvą, priversti derėtis, kalbėtis. Šiuo atveju daiktus reikia vadinti tikrais vardais: Jeleną Cimbalist Baltarusijos režimas paėmė įkaite, kad šantažuotų Lietuvą“, – sakė O. Karač.
2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje paskelbus, kad rinkimus vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.
Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.
Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.
Su A. Lukašenka rinkimuose konkuravusi Sviatlana Cichanouskaja pasitraukė iš Baltarusijos ir savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus.
Europos Sąjunga įvedė sektorines sankcijas Baltarusijai. Anksčiau sankcijos įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų. Lygiagrečiai sankcijas Baltarusijai sugriežtino JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada.
Žmogaus teisių grupė „Viasna“ savo tinklalapyje skelbia, kad ir šiuo metu Baltarusijoje yra 1375 politiniai kaliniai.
Visą LNK pokalbį su V. Jurkoniu žiūrėkite čia: