Socialiniuose tinkluose ėmė sklisti įspėjimai tėvams saugoti savo atžalas. Tai prasidėjo po to, kai Klaipėdoje nepažįstamas vyras prie prekybos centrų bandė išsivesti kelis vaikus. Pilietis teisinosi, kad nežinojo, kodėl kalbino vaikus ir siekė juos išvilioti iš parduotuvės, esą buvo apsvaigęs.
Vaiko teisių gynėjai panašių situacijų fiksuoja ir daugiau visoje šalyje.
Visgi, pasak A. Marčiukaitienės, kuri eina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresniosios patarėjos pareigas, dažnesni atvejai, kai prie nepilnamečio priekabiaujama jo artimoje aplinkoje.
„Istorijų pasitaiko įvairių, bet, jeigu mes kalbame apie seksualinį priekabiavimą prie vaiko, labai neretai pasitaiko atvejų, kada smurtas yra patiriamas artimoje aplinkoje <...>. Dabar, galbūt, vasaros laikotarpis, kada tų pranešimų, kada smurtautojas yra iš išorės, yra šiek tiek daugiau. Bet labai dažna situacija, kada prie vaiko priekabiauja, patiria vaikas seksualinį smurtą iš jam pažįstamo asmens. Tai gali būti tiek šeimos narys – vienas iš tėvų, sugyventinis ar sugyventinė, brolis ar sesuo, dėdė, teta. Mes kalbame apie labai artimą aplinką“, – „LNK Žinioms“ pasakojo A. Marčiukaitienė.
Svarbu turėti slaptažodžius, paaiškinti pasekmes
Ji teigė, kad 2021 metais buvo atliktas jaunų žmonių tyrimas, kurie pasisakė, jog iki 18 metų labai daug priekabiavimo patyrė iš savo bendraamžių.
Komentuodama atvejį Klaipėdoje ir į jį panašius, vyresnioji tarnybos patarėja teigė, kad paveikslo, kaip atpažinti žmogų, kuris būtų linkęs priekabiauti prie vaikų ar seksualiai juos išnaudoti, nėra.
„Tai gali būti absoliučiai bet kas. Mes iš žiniasklaidos dar praėjusiais metais matėme, kad yra net ir visuomenėje žinomų asmenų, kurie būna gerbiami, kur net negalėtum patikėti, kad jie gali turėti tokių polinkių“, – pastebėjo A. Marčiukaitienė.
Ką tokiu atveju daryti tėvams, kurie siekia apsaugoti savo vaikus?
Pirmasis specialistės įvardytas patarimas – kalbėtis su jais.
„Yra šioks toks mitas, įsitikinimas, kad, jeigu kalbėsime apie tam tikrus dalykus, tai paskatinsime vaiką smalsauti. Bet, ne. Kaip tik atviras pokalbis su vaiku, jeigu kalbame apie mažesnio amžiaus vaikus, [gali padėti], kad tokie dalykai vyksta, kaip elgtis tokiose situacijose – elementariai neimti saldainio, nekalbėti su nepažįstamais žmonėmis, neiti su nepažįstamais žmonėmis, turėti susitarimus, slaptažodžius. Jeigu siūlo pavėžėti neva mamos prašymu, tai turėti raktinius klausimus. Tie susitarimai su tėvais yra labai svarbūs. Ir labai svarbu kalbėti apie pasekmes, kad tų žmonių yra visokių ir ne visi žmonės, kurie kalbina ir kviečiasi, turi gerus kėslus“, – dėstė pašnekovė.
Ryšys su paaugliais
Piktavaliai, siekiantys išnaudoti vaikus, gali, pavyzdžiui, ne tik saldainį siūlyti, bet ir prašyti pagalbos.
„Tie žmonės, kurie linkę išnaudoti vaikus, ieško pačių įvairiausių būdų, kaip tai padaryti ir kaip prieiti prie vaiko. Labai svarbu kalbėtis su vaikais, kas galima, kas negalima, kokios kūno ribos yra privačios, neliečiamos ir nerodomos, kad tam tikros skirtos tik medikams arba, kad mažesnio amžiaus vaikams apsiprausti gali padėti tik tėvai.
Tai tiesiog – kalbėtis, bendrauti, kurti su vaiku pasitikėjimo ryšį, kad vaikas žinotų, jog nutikus ir pačiai didžiausiai bėdai, net jeigu jis gali jaustis kaltas, kad taip atsitiko, nes gali būti vartojęs alkoholio, apsvaigęs (kalbant apie paauglius), labai svarbu, kad jis jaustųsi saugus, kad bet kokioje situacijoje gali ateiti pas tėvus ir bus priimtas. Ne tik geras, bet ir pakliuvęs į bėdą“, – komentavo A. Marčiukaitienė.
Gal verta kartu su vaiku lape užsirašyti vardus ir pavardes žmonių, kuriais galima pasitikėti, ar visa tai konkrečiai aptarti? O tuo pačiu aptarti žmones, kuriais geriau nepasitikėti?
A. Marčiukaitienė teigė, kad toks pratimas galėtų būti naudingas ypač kalbantis su jaunesnio amžiaus vaikais.
„Ir, turbūt, labai svarbu kalbėti, o kodėl vienu ar kitu kaimynu nepasitikėti, kas kelia abejones. Galbūt, kalbantis vaikas ir išsakytų kažkokias užuominas, kas buvo pastebėta, ką būtų verta perduoti ir teisėsaugai“, – teigė specialistė.
Visą „LNK Žinių“ pokalbį su ja galite rasti čia: