„Tai ne pirma atvejis, kuomet krenta ar tai dronai, ar raketų nuolaužos NATO teritorijoje. Iki šiol dažniausiai apsiribodavome pasipiktinimu. Man rodos, kad ateina metas turėti tikrai išsamią diskusiją ir pradėti kalbėti apie tam tikras raudonąsias ribas, kad Rusija žinotų, kad NATO teritorija bus apsaugota, kad mūsų žmonės bus apsaugoti“, – pirmadienį po susitikimo su Norvegijos užsienio reikalų ministru surengtos spaudos konferencijoje kalbėjo šalies diplomatijos vadovas, primindamas ankstesnį incidentą kaimyninėje Lenkijoje.
„Galimos ir tam tikros atsako priemonės – nebūtinai karinio atsako. Gali būti atsakas už tokio pobūdžio veiksmus. Oro gynybos stiprinimas ir leidimas tokius įskridusius objektus numušinėti – taip pat yra svarbus diskusijos elementas. Ir manau, kad tiesiog atėjo metas turėti tikrai nuoširdų, atvirą pokalbį ir turėti sprendimus. Tai ne tik valstybių klausimas, bet ir žmonių saugumo ir užtikrintumo klausimas“, – sakė jis.
Pabrėždamas oro gynybos svarbą, ministras pakvietė Norvegiją prisidėti prie rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo Baltijos šalyse.
„Šiais nenuspėjamais laikais puikiai suprantame, kad būtina susitelkti dėl regiono ir visos Europos saugumo. Gyvename naujoje realybėje, kurioje Rusijos provokacijos ir bandymai mus suskaldyti tampa kasdienybe. Savaitgalio įvykiai Latvijoje dar kartą patvirtina, kad NATO rotacinis oro gynybos modelis Baltijos regione turi būti nedelsiant įgyvendinamas. Kviestume prie jo prisijungti ir Norvegiją“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Norvegijos užsienio reikalų ministras: turime gebėti reaguoti, kad nauja realybė netaptų norma
Savo ruožtu oficialiu vizitu Lietuvoje viešintis Norvegijos užsienio reikalų ministras Espen Barth Eide akcentavo poreikį apie tokius incidentus, kaip fiksuotas savaitgalį Latvijoje, kalbėti Šiaurės ir Baltijos šalių mastu.
„Jau kurį laiką kalbame apie poreikį žymėti, registruoti tokius įvykius ir juos labai atvirai aptarti, kad išsiaiškintume, kokios yra tendencijos, kas kartojasi – kad tai nebūtų vertinama tik kaip kažkoks foninis triukšmas“, – Užsienio reikalų ministerijoje (URM) spaudos konferencijos metu kalbėjo E. Eide.
Anot ministro, svarbu suprasti, jog hibridinės atakos yra neatsiejamos nuo kinetinių veiksmų – kaip ir incidento Latvijoje atveju.
„Taigi, vyksta ir kinetinė veikla, į kurią mes turime gebėti reaguoti, kad nesusikurtų nauja realybė, kuri taptų norma“, – pridūrė jis.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sekmadienį pranešė, kad šios šalies teritorijoje nukrito Rusijos karinis dronas.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis naujienų agentūrai LETA sakė, kad dronas į Latvijos oro erdvę įskrido ankstų šeštadienio rytą ir buvo nedelsiant pastebėtas. Turimais Latvijos kariuomenės duomenimis, Rusijos karinis bepilotis orlaivis į šalies oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Nausėda incidentą Latvijoje vadina pavojaus signalu: privalome įgyvendinti rotacinį NATO oro gynybos modelį
Savaitgalį Latvijoje nukritus Rusijos kariniam dronui, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad dėl kolektyvinio reagavimo tokių incidentų atveju derėtų inicijuoti diskusiją NATO lygmeniu. Kaip pabrėžė jis, oro gynybos stiprinimui turi būti skirtas ypatingas dėmesys.
„Savaitgalį Latvijoje nukritęs rusų dronas yra dar vienas pavojaus signalas, raginantis NATO sąjungininkus imtis aktyvesnių veiksmų, apsaugant savo oro erdvę. Privalome efektyviai įgyvendinti NATO rotacinį oro gynybos modelį, dėl kurio buvo sutarta viršūnių susitikime Vilniuje“, – pirmadienį vykusioje bendroje Lietuvos ir Albanijos vadovų spaudos konferencijoje akcentavo G. Nausėda.
„Taip pat NATO lygiu turime svarstyti ir visus kitus būdus stiprinti oro gynybą, galimą kolektyvinį reagavimą į panašius incidentus“, – pridūrė jis.