Po incidento Liepojoje – svarbūs perspėjimai lietuviams: ar galima maudytis Baltijos jūroje?

Liepojoje dėl įvykusios avarijos nuotekų valykloje kyla klausimų ir painiavos, ar galima maudytis Lietuvos paplūdimiuose Baltijos jūroje. Pavyzdžiui, Klaipėdos gelbėtojai ragina susilaikyti nuo maudynių, o Palangos gelbėtojai tokių rekomendacijų nepateikia. Kaip yra iš tikrųjų ir ar situacija pasikeitusi, jei dar antradienio rytą Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad pavojaus Lietuvos pliažams nėra? Situaciją „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ komentavo agentūros vadovė Milda Račienė.

Jaudintis nereikia

Anot M. Račienės, teršalai iš Latvijos į Lietuvą nepateko.

„Galiu patikinti, kad situacija Lietuvoje nepasikeitė ir taršos nepastebima. Kaip ir vyravo vandens srovės Baltijos jūroje, kurios juda link Latvijos pajūrio, taip ir vyksta tas pats judėjimas, tad teršalai iš Latvijos į Lietuvą neturėjo patekti ir tikrai to nematoma“, – teigė ji.

Pašnekovės teigimu, kolegos iš Latvijos Valstybinės aplinkos tarnybos informavo, kad, atlikus tyrimus, nėra įžvelgiama teršalų rizikos nei žmonių sveikatai, nei biologinei įvairovei.

„Pagrindo jaudintis tikrai šiuo metu nematome, Aplinkos apsaugos agentūra nuolat stebi tiek hidrometeorologines sąlygas bei kaip jos kinta ar nekinta, tiek vandens srovių kryptis“, – teigė M. Račienė.

Anot jos, net jei sąlygos taptų kitokios, tai situacijos keisti neturėtų.

„Jau yra sustabdytas nevalytų nuotekų patekimas iš Liepojos nuotekų valyklos ir jos nebeteka nevalytos į Baltijos jūrą. Situacija tikrai pagerėjusi, o kadangi Baltijos jūroje vyksta natūralus maišymosi procesas ir visada vyravo srovės šiaurės kryptimi, tai visi teršalai, kurie buvo patekę į Baltijos jūrą, tiesiog toliau juda ir nujudėjo Baltijos pajūriu Latvijoje“, – aiškino Aplinkos apsaugos agentūros vadovė.

Kadangi jūros srovės eina į šiaurę ir teršalai toliau juda pajūriu Latvijoje, planuojantiems atostogas Latvijos ar Estijos pajūryje M. Račienė siūlo sekti atsakingų institucijų informaciją bei rekomendacijas.

„Pagal vietos situaciją reikia tas rekomendacijas vertinti ir atitinkamai poilsiautojams elgtis“, – teigė ji.

Skirtingas situacijos vertinimas

Klaipėdos paplūdimiuose gelbėtojai ragina žmones nesimaudyti, o štai Palangoje panašių prašymų negirdėti. M. Račienė paaiškino, kaip reikėtų vertinti tokias Klaipėdos gelbėtojų rekomendacijas.

„Aš tikrai nenorėčiau komentuoti, kodėl Klaipėdos gelbėtojai nerekomenduoja maudytis, o Palangos gelbėtojai elgiasi kitaip. Tikrai galiu patikinti, kad šiuo metu pagrindo nesimaudyti dėl vandens būklės tikrai nėra.

Galbūt gelbėtojai, iškėlę raudoną vėliavą, kuri draudžia maudytis, turi platesnį, prevencinį, tikslą dėl gyventojų saugumo, nes, kaip žinote, ir bangavimas padidėjęs, ir duobių yra, tą visi girdime paskutiniu metu per žiniasklaidos priemones, taigi raudona vėliava veikia labiau kaip prevencinė priemonė“, – teigė ji.

Visą laidą galite rasti „Žinių radijo“ portale: