„Vasario pradžioje mes pabaigsime Baltijos šalių atsijungimą nuo posovietinės energetikos sistemos ir įvykdysime sinchronizaciją su Vakarų Europa. Todėl, sakyčiau, periodu nuo šešių iki devynių mėnesių bus reikalingas papildomas budrumas, nes kai kurie mūsų priešai yra labai motyvuoti bandyti destabilizuoti elektros tiekimo grandinę nukirsdami kabelius, esančius po Baltijos jūra“, – antradienį Baltijos jūros valstybių NATO sąjungininkių viršūnių susitikime Helsinkyje kalbėjo G. Nausėda.
„Ir Lietuva yra pasiruošusi prisidėti prie NATO pastangų paskiriant mūsų laivus, sraigtasparnius“, – tikina jis.
Prezidentas pabrėžia, kad per paskutinius metus buvo fiksuoti 3 skirtingi incidentai, kai nustojo veikti Baltijos jūros kabeliai, tad tai – neabejotinai priešiškų valstybių veiksmai.
„Trys pažeidimai per paskutinius 13 mėnesių parodo, kad tai ne pavieniai incidentai, bet aktyvūs nedraugiškų valstybių veiksmai. Todėl svarbu, kad NATO, kaip bendra gynybos organizacija, greitai reaguotų ir didintų savo budrumą Baltijos jūroje“, – vertina jis.
G. Nausėda taip pat pridūrė, kad reikalingas platesnis Rusijos „šešėliniam laivynui“ priklausančių laivų įtraukimas į sankcijų sąrašus.
„Norėčiau paminėti, kad reikia tęsti Rusijai taikomų sankcijų politiką. Mes jau įtraukėme 79 laivus į sankcijų sąrašą, bet „šešėlio laivyne“ jų gali būti 600 arba net tūkstantis. Tai parodo, kad mūsų sankcijos dar nėra pakankamai efektyvios ir turime stiprinti savo pasipriešinimą Rusijos spaudimui“, – aiškino jis.
Budrys: turime kontroliuoti, kas vyksta mūsų jūroje
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad Lietuva ir jos kaimynės turi imtis aktyvių veiksmų dėl Rusijos „šešėlinio laivyno“. Anot politiko, jei esami teisės aktai yra nepakankami norint stabdyti tokių pavojingų laivų veiklą Baltijos jūroje, reguliavimą galima keisti.
„Mes turime kontroliuoti, kas vyksta mūsų jūroje. Viskas prasideda nuo to, koks mūsų santykis. Ar tik matome grėsmes, ar norime jas užkardyti. Į Baltijos jūrą patekti galima tik per NATO valstybių vandenis. Ir mes turime kontroliuoti, kas ateina pas mus į jūrą. Ir jeigu tai yra pavojingi laivai. O kaip taisyklė tai laivai be draudimo ar su blogomis sąlygomis, tai yra su neveikiančia įranga, nekvalifikuotomis įgulomis ir kapitonais, tai rizika savaime“, – antradienį po susitikimo su Seimo liberalų frakcija žiniasklaidai teigė K. Budrys.
„Ir mes turime visas priežastis kelti šiuos klausimus ir riboti tokio pobūdžio laivybą. Ir tada vertinti, ar mūsų teisės aktai pakankami veikti“, – pridūrė jis.
Ministras paminėjo, kad, net jei šie laivai nebūtų Rusijos naudojami apeiti sankcijoms ar vykdyti sabotažą, tai yra neprižiūrimi laivai, tad vien jų būsena kelia pavojų. Pasak K. Budrio, jei prie Vokietijos krantų dreifavusio tanklaivio gabenta nafta būtų išsipylusi, tai sukeltų ekologinę katastrofą Baltijos jūroje.
„Turėjome šviežią incidentą ir prie Vokietijos krantų. Ten tyčios gal ir nėra, bet tai pavojinga. Tai yra pavojinga, tai tūkstančiai tonų naftos, tam išsipylus būtų ekologinė katastrofa“, – tvirtino jis.
Anksčiau K. Budrys paminėjo, kad tikisi, jog Helsinkyje rengiamame NATO narių prie Baltijos jūros viršūnių susitikime bus rastas politinis susitarimas, kokių veiksmų imtis dėl Rusijos „šešėlinio laivyno“.
Susitikimo metu bus aptariamas Baltijos jūros regiono saugumas, ypač priemonės, reikalingos kritinei povandeninei infrastruktūrai apsaugoti. Bus kalbama ir apie NATO buvimo Baltijos jūroje stiprinimą ir atsaką į Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ keliamą grėsmę.
Šis viršūnių susitikimas yra atsakas į daugybę incidentų, per kuriuos buvo apgadinti per Baltijos jūrą einantys dujotiekiai ir kabeliai, dėl šių pažeidimų įtariami su Rusija susiję laivai. Kalėdų dieną buvo pažeisti „Estlink 2“ elektros kabeliai tarp Suomijos ir Estijos ir dar keturi ryšių kabeliai, įskaitant Helsinkio ir Rostoko jungtį, kuri jau buvo nutraukta per ankstesnį incidentą lapkritį.
Įtariama, kad tyčinę žalą Kalėdų dieną padarė naftos tanklaivis „Eagle S“, plaukiojantis su Kuko salų vėliava, tačiau iš tikrųjų priklausantis Rusijos „šešėliniam laivynui“. Rusija naudoja daug kitų tanklaivių ir krovininių laivų, kad apeitų sankcijas, jai įvestas dėl įsiveržimo į Ukrainą, veža jais naftą.