Ar gali būti, kad iš trečiųjų valstybių į Vilnių atskridę ir gabenamus daiktus deklaruoti norintys žmonės specialiai įveliami į tokią situaciją, kad nenorėdami turi nusižengti įstatymams, o tai padarę jau nebeturi kur trauktis ir yra baudžiami tūkstantinėmis baudomis?
Mažajai bendrijai, kuri realiai nevykdo veiklos, vadovaujanti vilnietė Greta G. teigia, kad jai taip ir buvo – oro uoste norėjo deklaruoti asmeniniam naudojimui nusipirktas prekes, bet vadinamajame raudonajame kanale nesurado čia turėjusių dirbti pareigūnų, o kai per žaliąjį kanalą (per jį eina nieko deklaruoti neturintys keleiviai) nuėjo prie meiliai besišnekučiavusių muitininkių paklausti, kur galėtų deklaruoti prekes, iš karto sulaukė kaltinimų gabenant kontrabandą: „Jūs jau esate žaliajame kanale“.
O patekęs į žaliąjį kanalą jau neturi pasirinkimo – jeigu ir nori deklaruoti prekes, to padaryti nebegali. Į tokią situaciją patekusiai Gretai G. už kontrabandos gabenimą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ją išnagrinėjęs teisėjas patikėjo muitininkais, o ne smulkiąja verslininke – iš jos ne tik buvo konfiskuotos visos prekės ir asmeniniai daiktai, bet ir skirta 2,7 tūkst. eurų bauda.
Šis pirmosios instancijos teismo nutarimas taip ir neįsiteisėjo, nes Greta G. ir jai atstovaujanti advokatė Egidija Belevičienė pateikė apeliacinį skundą – jį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad mergina buvo nubausta nepagrįstai, todėl kaltinimai dėl kontrabandos buvo panaikinti, o byla – nutraukta, tariamai pažeidėjai grąžinant visus jai priklausančius daiktus.
Galutinį ir neskundžiamą nutarimą priėmęs ne vieną rezonansinę bylą nagrinėjęs teisėjas Alenas Piesliakas suabejojo, ar muitininkai specialiai nesukuria situacijos, kad deklaruoti į šalį įvežtus daiktus norintys keleiviai net to nenorėdami gali pažeisti įstatymus – atvykę į oro uostą muitinės zonoje yra priversti ieškoti muitininkų, o kadangi šie keleivių laukia žaliajame kanale, į jį informacijos apie prekių deklaravimą atėję sužinoti žmonės jau „įklimpsta“ ir tampa kontrabandininkais.
„Susidaro įspūdis, kad pareigūnai žinodami apie asmenis, kurie norės deklaruoti įvežamus daiktus, stovėdami žaliajame kanale specialiai laukia netinkamo atvykusiųjų elgesio, tikėdamiesi, jog keleivis nesilaikys įstatymuose numatytos tvarkos ir nusižengs, – nutarime nutraukti bylą nurodė teisėjas. – Toks muitinės pareigūnų elgesys negali būti pateisinamas. Pareigūnų veiksmais sukuriama dirbtinė, provokuojanti situacija, kuri priverčia asmenis neradus pareigūnų darbo vietoje (raudonajame kanale) ieškoti jų laukimo salėje (žaliame kanale prie išėjimo). Jeigu teisės aktais yra nustatyta, kad turintys deklaruojamų daiktų keleiviai turi eiti raudonuoju kanalu, kur muitinės pareigūnui turi deklaruoti prekes, valstybė turi užtikrinti, kad raudonajame kanale nuolat būtų savo pareigas atliekantis pareigūnas.“
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar praėjusių metų rugsėjo 18 d., apie 10.20 val., Greta G. atskrido iš Maskvos į Vilniaus oro uostą reisu ir „su savimi gabeno komercinės paskirties prekes, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo“.
„Keleivė buvo sustabdyta prie išėjimo durų ir pakviesta į muitinės patikrą – detalaus patikrinimo metu keleivės registruotame bagaže buvo rastos nedeklaruotos prekės (drabužiai, avalynė, rankinės), kurių vertė – 3 373,18 Eur, – dokumentuose nurodė muitininkai. – Keleivė nepateikė prekių įsigijimo dokumentų, nes jų neturėjo, sakė pateiks vėliau, todėl prekių vertė buvo nustatyta vadovaujantis muitų teisės aktų nuostatomis.“
Oro uoste dirbusios muitinės pareigūnės savo paaiškinimuose nurodė, kad „Greta G. atvyko iš Maskvos, pasiėmė nuo ketvirto transporterio bagažą, tiesiu taikymu ėjo žaliu kanalu, nedeklaravo turimų daiktų, turėjo daiktus deklaruoti nedelsiant, bet to nepadarė.“
„Aš jos net tris kartus klausiau, ar turi deklaruojamų daiktų, ir atsakymai buvo neigiami, o patikrinus buvo rastos nedeklaruotos prekės – Greta G. su drauge priėjo paklausti, kur išėjimas, tačiau neparodė jokio noro deklaruoti daiktus, jos veiksmu deklaravo, kad neturi deklaruojamų prekių, praėjo žaliu kanalu, o turėjo pasirinkti raudoną“, – nurodė viena pareigūnių.
Tai, kas parašyta muitininkų dokumentuose, – viena, tačiau, kaip aiškėja iš teisme išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos, situacija buvo gerokai kitokia – tai, ką konstatavo teisėjas savo nutarime, muitinės įvaizdžio tikrai nepagerins.
Dėl kontrabandos atsakomybėn patraukta Greta G. teisme aiškino, kad negabeno komercinės paskirties prekių, nebandė jų nuslėpti, o, kaip ir priklauso, oro uoste ėjo į raudonąjį muitinės kanalą, taip išreikšdama, jog turi deklaruotinų prekių – asmeniniam naudojimui skirtų prekių, kurių vertė viršija įstatyme nustatytą sumą.
„Greta G. žinojo, kad šioms prekėms yra taikomas žodinis prekių deklaravimas – pakanka tik turėti prekių įsigijimo dokumentus ir žodžiu informuoti muitinės pareigūnus apie gabenamas prekes, o kadangi muitinės pareigūnų tuo metu raudonajame kanale nebuvo, ji nuėjo link žaliajame kanale stovėjusių pareigūnių, ką jos traktavo kaip bandymą išvengti muitinio patikrinimo bei melagingai nurodydamos, kad Greta G. buvo sulaikyta neva prie išėjimo iš oro uosto durų“, – teismui nurodė jos advokatė E. Belevičienė.
„Muitinės atstovė į bylą pateikė tik vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip Greta G. jau išeina žaliuoju kanalu ir eina link muitinės pareigūnės, o vaizdo įrašo, kad keleivė iš pradžių nuėjo link raudonojo kanalo ir norėjo deklaruoti turimas prekes, muitinės atstovė nepateikė, nurodžiusi, jog jis nėra išsaugotas, kai tuo tarpu kitas įrašas padarytas tuo pačiu metu išliko“, – advokatė neabejoja, kad keleivei palankus įrašas tyčia buvo sunaikintas.
Pasak jos, keleivės iš pradžių buvo nuėjusios link raudonojo kanalo norėdamos deklaruoti turimas prekes, tačiau kadangi ten nebuvo muitinės pareigūnų, jos buvo priverstos eiti prie dviejų muitinės pareigūnių, kurios stovėjo prie žaliojo kanalo ir šnekučiavosi.
„Gretos G. valia eiti link žaliojo kanalo buvo sąlygota muitinės pareigūnių buvimo vietos ir siekio žodžiu deklaruoti pareigūnams turimas prekes – jos neturėjo tikslo eiti pro žaliąjį kanalą, kad išvengtų prekių patikros, o nuėjo link jo tik todėl, jog raudonajame kanale nerado nei vieno muitininko ir negalėjo deklaruoti turimų prekių“, – advokatė pažymėjo, kad su logika prasilenkia muitinės pareigūnių paaiškinimas, jog prie jų priėjusios keleivės domėjosi, kur yra išėjimas iš oro uosto, nes tai kuo puikiausiai žinojo – daugybę kartų yra atskridusios į oro uostą.
„Oro uosto laukimo salėje iš viso buvo tik dvi pareigūnės, jokių kitų muitinės pareigūnų nebuvo, pareigūnės stovėjo ant pakylos žaliame kanale, o raudonajame kanale nei vieno pareigūno iš viso nebuvo (nei laukimo salėje, nei kabinete)“, – advokatės E. Belevičienės teigimu, pagal galiojančius įstatymus asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tokiu atveju, jeigu jis tyčia pažeidžia nustatytą prekių (daiktų) gabenimo tvarką.
„Greta G. tyčios vykdyti kontrabandą neturėjo, jokių tyčinių veiksmų neatliko, ji su savimi turėjo prekių įsigijimo dokumentus, ji negali būti atsakinga už tai, kad muitinės raudonajame kanale nebuvo nei vienos muitinės pareigūnės ir tik dėl tos priežasties nuėjo link žaliojo kanalo“, – advokatė taip pat stebėjosi, kad jos klientė muitinės pareigūnėms buvo pateikusi prekių įsigijimo dokumentus, juos net yra nufotografavusi muitinės pareigūnų kabinete, tačiau kažkodėl byloje šių svarbių popierių nebuvo. O nebuvo, anot advokatės, greičiausiai dėl to, kad pareigūnų dokumentuose buvo nurodyta tris kartus didesnė prekių vertė – realiai drabužiai ir aksesuarai kainavo 915,69 eurų.
Greta G. teismui nurodė, kad į Lietuvą iš Kinijos lėktuvu atsigabeno asmeniniam naudojimui skirtas prekes – visi batai yra vieno dydžio (tokio, kokį pati nešioja), be to, visi jie yra skirtingo modelio.
„Vienintelė iš 8 porų batų buvo skirtingo dydžio, nes ji skirta mano mamai, – nurodė mergina. – Lygiai taip pat ir su drabužiais, iš esmės visi jie buvo vieno mano dėvimo dydžio, tik keli buvo mamos ir sesers dydžio. Trys vaikiškos striukės buvo skirtos sūnėnams, keli vienodi treningai buvo skirti man ir sesei. Bagaže nebuvo nei dešimt, nei dvidešimt vienodų prekių, kurias vien jau pagal skaičių būtų galima įtarti esant komercinės paskirties prekes.“
Mergina taip pat pažymėjo, kad į pažeidimo protokolą muitininkės įtraukė ir jos asmeninę dėvėtą rankinę su viduje buvusiais daiktais. Tiesa, ji pripažino, kad yra įgijusi verslo liudijimą, tačiau jis esą niekaip nesusijęs su atsigabentų prekių prekyba, o prieš kelis metus jos įsteigta parduotuvė niekada jokios veiklos net nėra vykdžiusi. „Tai, kad įmonė yra įsteigta, dar nereiškia, kad ji vykdo veiklą ir moka mokesčius“, – nurodė atsakomybėn patraukta mergina.
Tuo metu Vilniaus teritorinės muitinės atstovai teismui nurodė, kad Gretos G. iškelta versija, jog ji raudonajame kanale nerado pareigūnų, todėl atėjo į žalią kanalą, dėl ko vėliau buvo pradėtas prekių tikrinimas, yra tik keleivės gynybinė pozicija bei bandymas suklaidinti teismą dėl faktinių aplinkybių.
„Muitinės pareigūnų nebuvimas raudonajame kanale nereiškia, kad išnyko pareiga prekes deklaruoti ir pateikti jas muitinės kontrolei – deklaracijos tiek žodžiu, tiek raštu pateikiamos tik po to, kai pasirenkamas reikiamos spalvos kanalas ir praeinamas, – nurodė muitinės atstovai. – Tokio veiksmo Greta G. neatliko, sąmoningai pasirinkdama kitokį elgesio variantą, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių keleivės teiginius, jog ji norėjo deklaruoti gabenamus daiktus.“
Muitininkai taip pat pažymėjo, kad keleivė muitinio tikrinimo metu nepateikė prekių įsigijimo dokumentų, todėl prekių vertė buvo nustatyta taikant kitus metodus, o Greta G. esą feisbuke „užsiima iš esmės analogiškų kaip 2018 m. rugsėjo 18 d. gabentų prekių prekyba“: „Akivaizdu, kad prekės buvo gabentos ne asmeniniais, o komerciniais tikslais.“
Tačiau oro uoste dirbančių muitininkų teiginiai neįtikino teismo: „Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Labai svarbu tai, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti bylą tyrusi institucija, o ne pats traukiamas atsakomybėn asmuo turi įrodinėti, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo nusižengimo. Institucijos pateikiami įrodymai turi patvirtinti visus taikomo Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio požymius ir patvirtinti juos taip, kad teismui nekiltų abejonių jų patikimumu.“
Pasak teismo, keleivės išsakyta versija nebuvo paneigta byloje esančiais įrodymais, be to, yra pakankamai nuosekli ir dalyje netgi sutampa su pareigūnių parodymais.
„Greta G. patvirtino, jog pareigūnės klausė, ar ji turi deklaruojamų daiktų, tačiau nenurodė, jog būtų atsakiusi neigiamai – esant prieštaraujantiems proceso dalyvių parodymams labai svarbią reikšmę įgyja kiti byloje esantys įrodymai, – pabrėžė teismas. – Byloje nustatyta, kad įvykio metu oro uosto laukimo salėje dirbo dvi darbuotojos, su šia aplinkybe sutiko ir pareigūnės. Įvykio metu abi pareigūnės buvo prie išėjimo ir tai patvirtina, jog raudonajame kanale įvykio metu jokių muitinės darbuotojų nebuvo. Byloje nėra vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas Gretos G. ėjimas link raudonojo kanalo, tačiau tai nereiškia, jog ji tokių veiksmų neatliko. Nesant teiginį paneigiančių įrodymų, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.“
Pasak teismo, muitinė, teikdama Gretą G. kaltinančius įrodymus, turėjo pateikti tinkamus vaizdo įrašus, kurie galėtų paneigti keleivės poziciją, tačiau to nepadarė ir pateikė tik vieną įrašą, kaip keleivės eina žaliuoju kanalu.
„Vieninteliame įraše „Išėjimo į miestą pro muitinę“ užfiksuota, kad 10.20 val. Greta G. ir kita keleivė lipa rampa žaliuoju kanalu, įraše matyti, jog kildamos jos iš anksto suka ne link išėjimo, o prie pareigūnių, – nurodė teisėjas. – Priėjusi prie pareigūnių viena keleivė kažko klausia ir po to pati ranka rodo į raudono kanalo pusę. Įraše nesimato, kad pareigūnės keleives būtų sustabdžiusios einant link išėjimo, priešingai – jos pačios priėjo prie pareigūnių nutoldamos nuo išėjimo durų. Šie duomenys patvirtina Gretos G. ir jos bendrakeleivės teiginius, jog neradusios jokių darbuotojų raudoname kanale ir pastebėjusios dvi pareigūnes ant pakylos, jos ėjo per žaliąjį kanalą paklausti, kur deklaruoti prekes.
Teismui abejonių kelia ir tai, jog išliko ir buvo pateiktas tik tas įrašas, kuriame matosi kaip Greta G. eina žaliuoju kanalu (taip neva patvirtinama pareigūnių versija), o įrašas, kuriame užfiksuotas raudonasis kanalas (kuris patvirtintų Gretos G. versiją), neišliko.
Vaizdo įrašas taip pat paneigia liudytojų pareigūnių parodymus, jog jų buvo klausiama, kur yra išėjimas. Vaizdo įraše matosi, kaip pareigūnė ranka rodo ne į išėjimo pusę, o į pusę, kurioje yra raudonasis kanalas. Keleivės į išėjimo pusę net nežiūri ir gavusios atsakymą link jo neina.“
„Apeliacinės instancijos teismas mano, kad Greta G. žaliuoju kanalu ėjo ne dėl to, jog veiksmu deklaravo neturinti deklaruojamų daiktų, o siekdama pasitikslinti su vienintelėje vietoje esančiais pareigūnais (žaliojo kanalo gale, prie išėjimo), kaip deklaruoti prekes, kai raudoname deklaravimo kanale, nėra jokių darbuotojų, – nurodė teisėjas. – Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai niekaip nesikerta su pareiga tinkamai deklaruoti gabenamus daiktus – eiti raudonuoju kanalu.“
Teisėjas taip pat atsižvelgė į vienos muitininkių paaiškinimus, kad „keleivės bagažas buvo atrinktas ir ji buvo pakviesta detalesniam tikrinimui“.
„Atrinkus bagažą, kuris kelia įtarimą, jis yra pažymimas ir tuomet žiūrima, kas toliau vyksta, gal keleivis norės deklaruoti, – pareigūnės parodymus citavo teismas. – Iš šių parodymų susidaro įspūdis, kad pareigūnai žinodami apie asmenis, kurie norės deklaruoti įvežamus daiktus, stovėdami žaliajame kanale specialiai laukia netinkamo atvykusiųjų elgesio, tikėdamiesi, jog keleivis nesilaikys įstatymuose numatytos tvarkos ir nusižengs. Toks muitinės pareigūnų elgesys negali būti pateisinamas. Pareigūnų veiksmais sukuriama dirbtinė, provokuojanti situacija, kuri priverčia asmenis neradus pareigūnų darbo vietoje (raudonajame kanale) ieškoti jų laukimo salėje (žaliame kanale prie išėjimo). Jeigu teisės aktais yra nustatyta, kad turintys deklaruojamų daiktų keleiviai turi eiti raudonuoju kanalu, kur muitinės pareigūnui turi deklaruoti prekes, valstybė turi užtikrinti, kad raudonajame kanale nuolat būtų savo pareigas atliekantis pareigūnas.“
„Atvykęs asmuo neprivalo ieškoti savo darbo funkcijas laukimo salėje turinčių atlikti pareigūnų, eiti į personalo patalpas, tikrinti kabinetus – asmenims turėtų būti suteikiama galimybė be jokių trikdžių deklaruoti įvežamas prekes, – kritikavo muitininkus teisėjas.
– Greta G. turėjo visus prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus ir jeigu raudonajame kanale būtų dirbę pareigūnai, ji būtų tinkamai deklaravusi įvežamus daiktus. Šiuo atveju tokia galimybė keleivei nebuvo suteikta. Raudoname kanale niekas nedirbo ir tai yra pagrindinė problema, todėl Greta G. buvo priversta ieškoti informacijos galinčių suteikti pareigūnų. Vienintelės salėje dirbančios pareigūnės stovėjo žaliojo kanalo gale, ant pakylos prie išėjimo. Jai priėjus prie pareigūnių, šios užfiksavo, kad buvo einama žaliuoju kanalu veiksmu deklaruojant, kad asmuo neturi deklaruojamų prekių.
Pareigūnės formaliai įvertino, kad buvo padarytas nusižengimas, nes Greta G. turėjo prekių, kurias reikėjo deklaruoti ir ėjo žaliuoju kanalu. Kaip minėta, toks muitinės pareigūnų veiksmų modelis yra ydingas ir provokuojantis keleivius nusižengti. Einant iki vienintelių pareigūnų salėje, keleiviams tenka eiti žaliuoju kanalu ir asmenys raudoname kanale nedeklaravę prekių, nes ten nėra jokių savo funkcijas atliekančių darbuotojų, automatiškai padaro administracinį nusižengimą.“
Teisėjas taip pat pabrėžė, kad muitinė nstitucija turėjo efektyviai surinkti galimai nusižengusio asmens kaltę pagrindžiančius duomenis, o jų nesurinkus bei byloje esant priešingų duomenų, asmuo negali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą.