„Epidemijos visiškai kontroliuojame“
Pasak duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio–Balevičiaus, nauja koronaviruso banga jau prasidėjo Lietuvoje.
„Jeigu pažiūrėsime į pandemijos pagreitį ir testų skaičių, teigiamų tyrimų yra apie 30 procentų. Tai reiškia, kad epidemijos mes visiškai nekontroliuojame“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę Lietuvoje registruota vidutiniškai po 400 naujų susirgimų COVID–19 per dieną.
Kur situacija prasčiausia?
100 tūkst. gyventojų per 14 dienų Lietuvoje tenka 149,7 atvejo.
Prasčiausia epidemiologinė padėtis šiuo metu Druskininkų savivaldybėje. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 315,5 atvejo.
Vilniaus miesto savivaldybėje situacija gana panaši – 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 310,5 atvejo.
Palangos miesto savivaldybėje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 249,6 atvejo per 14 dienų.
Kauno mieste sergamumas taip pat viršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų – čia šis rodiklis siekia 209,7.
Žvelgiant į Lietuvos sergamumo koronavirusu žemėlapį prasčiausia epidemiologine – juoda spalva nėra nusidažiusios 6 savivaldybės.
Į žalią epidemiologinę zoną vienintelė Lietuvoje patenka Pagėgių savivaldybė, čia užsikrėtimų skaičius per 14 dienų, tenkantys 100 tūkst. gyventojų siekia 14, o teigiamų tyrimų dalis per paskutines 7 dienas siekia 0 procento.
Į raudoną epidemiologinę zoną patenka Akmenės rajono savivaldybė, Pasvalio rajonas, Panevėžio rajonas, Jonavos rajonas ir Visagino savivaldybė.
Akmenės rajone užsikrėtimų skaičius per 14 dienų, tenkantys 100 tūkst. gyventojų siekia 27, o teigiamų tyrimų dalis per paskutines 7 dienas – 6,3 procento.
Pasvalio rajone užsikrėtimų skaičius per 14 dienų, tenkantys 100 tūkst. gyventojų yra 31, o teigiamų tyrimų dalis per paskutines 7 dienas – 9,1 procento.
Panevėžio rajone užsikrėtimų skaičius per 14 dienų, tenkantys 100 tūkst. gyventojų siekia 60, o teigiamų tyrimų dalis per paskutines 7 dienas – 8,3 procento.
Jonavos rajone užsikrėtimų skaičius per 14 dienų, tenkantys 100 tūkst. gyventojų – 59, o teigiamų tyrimų dalis per paskutines 7 dienas – 8,4 procento.
Visagino savivaldybėje užsikrėtimų skaičius per 14 dienų, tenkantys 100 tūkst. gyventojų – 28, o teigiamų tyrimų dalis per paskutines 7 dienas – 6,3 procento.
Visos kitos šalies savivaldybės patenka į juodą epidemiologinę zoną.
Labiau užkrečiama omikron versija
Sergamumas COVID–19 Lietuvoje didėja, nes Lietuvą pasiekė labiau užkrečiamos omikron versijos, teigia mokslininkas M. Stankūnas.
„Pagrindinis paaiškinimas būtų, kad į Lietuvą jau atkeliavo labiau užkrečiami omikron potipiai – tai BA.4, BA.5. Jie tiesiog pasižymi greitesniu plitimu ir mes dabar turime šių potipių bangą“, – pirmadienį LRT sakė Sveikatos mokslų universiteto profesorius M. Stankūnas.
Tai patvirtino ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė. Ji pažymėjo, kad oficialiai to konstatuoti kol kas negalima, nes šiuo metu nėra atliekami sekoskaitos tyrimai.
„Tikėtina, kad yra (nauji potipiai Lietuvoje – BNS), atsižvelgiant į kitų Europos šalių situaciją. Lietuvoje sekoskaitos tyrimai šiuo metu nėra vykdomi dėl nedidelio sergamumo ir pakeistos testavimo strategijos, kadangi diagnostikai naudojami greitieji antigeno tyrimai, tačiau didėjant sergamumui sekoskaitos tyrimai stebėsenos tikslais bus atnaujinti“, – tvirtino ji.
SAM atstovės teigimu, tai bus padaryta greitu laiku.
M. Stankūnas pabrėžė, kad nors plinta labiau užkrečiamos viruso versijos, kol kas nėra duomenų, kad jos sukeltų sunkesnę klinikinę ligos eigą.
G. Megelinskienės teigimu, šiuo metu peržiūrima gripo epidemijos skelbimo tvarka, į ją bus integruotas ir COVID–19 valdymas.
„Yra integruoti su COVID–19 susiję kriterijai, peržiūrimos rekomendacijos dėl priemonių taikymo epidemijų metu. Planuojama, kad epidemijai pasiekus nustatytus kriterijus, kaip ir gripo atveju, epidemiją bus galima skelbti tiek savivaldybės lygmeniu, tiek šalies lygmeniu.
Jeigu situacija taptų ypač sunki dėl aukštų hospitalizacijos apimčių ar didelio mirčių skaičiaus, tiesiog būtų didžiulė apkrova tiek sveikatos priežiūros sistemai, tiek pačiai visuomenei kiltų didesnė rizika, galėtų būti svarstoma galimybė vėl skelbti karantiną, jeigu epidemijų taikomos priemonės neduotų reikiamo efekto“, – sakė ji.