Kai Lietuva prieš trejus metus suartėjo su Taivanu, tuo supykdydama Kiniją, argumentai buvo tokie: Lietuvai grėsmė – Rusija, Taivanui – Kinija. Todėl, nors šalys skirtingose pasaulio pusėse, turi laikytis išvien.

„Yra blogiukai, kurie neršia – tikslas yra pakeisti tvarką, išeliminuoti amerikiečius iš jos, užkariauti tokias teritorijas kaip Ukrainos, Taivano ar panašias“, – LNK Žinioms sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Išsamų tyrimą atlikęs leidinys „The Insider“ skelbia: nors Taivanas viešai palaiko sankcijas Rusijai, tačiau po invazijos į Ukrainą Taivanas tapo pagrindiniu tiekėju Rusijos ginklų pramonei apsirūpinant moderniomis metalo staklėmis, kuriomis gaminami ginklai V. Putino karams.

Nuoskaudos gumuliukas


„Toks nuoskaudos gumuliukas kai nuryji seiles – mes čia į Taivaną investuojame, iš Taivano tikimės, o jie žaidžia žaidimus su ta Rusija, kuri anksčiau ar vėliau gali pagalvoti: aha, iš Taivano lustų, puslaidininkių gavome pakankamai daug, esame paruošę savo ginkluotę Baltijos šalių okupavimui“, – teigė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Tiesa, lustų tiekimą Rusijai Taivanas sustabdė iškart po invazijos.

„Atrodo, kad tai reikalauja imtis naujų sankcijų ir užkardyti tas skyles, kurios yra paliktos“, – sako Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Bet, kaip pabrėžia „The Insider“, Taivano staklės į Rusiją keliauja apeinant galiojančias sankcijas.

Pirmus metus po invazijos Taivanas visai neribojo staklių tiekimo Rusijai, po metų įvedė sankcijas. Bet uždraudus parduoti tiesiogiai, staklės rusams parduodamos per tarpininkus. Dažniausiai – per Turkiją, NATO narę.

„Tai akivaizdu, kad vertybinė Lietuvos užsienio politika tikrai atrodo, kad bliūška“, – teigia Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.

Taivano garbės klausimas


Sausio viduryje Seimo delegacija lankėsi Taivane – pasveikino naujai išrinktą Taivano valdžią.

„Esu skaitęs tą tyrimą, labai gaila, kad jis atsirado jau mums grįžus iš Taivano, nes mes apie tai, be abejo, būtume turėję diskusiją – mes esame draugai, bet čia, čia ir čia yra problemos. Aš noriu pažiūrėti į jūsų akis ir pasakyti, ką jūs galite padaryti daugiau“, – LNK Žinioms kalbėjo konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis.

Su nauja Taivano valdžia susitikęs V. Mitalas sako, kad dabar Taivano garbės reikalas nustoti dirbti su rusų ginklų pramone.

„Jei yra kažkokių nenaudėlių, kurie eksportuoja, parduoda prekes, kurios gali būti naudojamos Rusijos karinei pramonei auginti, tai man atrodo tikrai yra Taivano garbės klausimas tuos klausimus išsispręsti ir užkardyti“, – teigė V. Mitalas.

Rusams buvo skausminga, kai metalo apdirbimo įrangą jiems nustojo tiekti Vokietija, Japonija, Šveicarija.

„Panašu, kad Taivanas toliau užpildė tą nišą, kur mūsų tikrieji vertybiniai partneriai iš Vakarų Europos pasitraukė“, – LNK Žinioms teigė L. Savickas.

Anot „The Insider“, taivanietiškas stakles ar net ištisus cechus perka net rusų ginkluotės įmonės, kurioms įvestos amerikiečių sankcijos, tarp jų ir rusų branduolinės įmonės.

Anot M. Maldeikio, būdų apeiti sankcijas ieško ir daug Vakarų verslų.

„Visų pirma, Taivanas buvo viena pirmųjų šalių, kurios įvedė sankcijas Rusijai prasidėjus karui. Kaip supratau iš paties tyrimo, pačios situacijos, yra „business-to-business“ – verslas verslui klausimas, mes tą matome su visa Vakarų istorija“, – sako M. Maldeikis.

Dabar rusai visą savo ekonomiką pajungė karui – naujus ginklus gamina ne tik Ukrainai pulti, bet ir ginkluoti naujai kuriamiems daliniams konfrontacijai si NATO.

Anot „The Insider“, Taivano metalo apdirbimo įranga rusams tapo nepakeičiama – kiniška įranga, ar tuo labiau pačių rusų, kokybe neprilygsta.

Šimonytė: vyksta pokalbiai su Taivanu dėl salos karinių prekių tiekimo Rusijai


Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, jog Taivano įmonės Rusijai tiekė karui Ukrainoje reikalingų prekių, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva kalbasi su Taipėjumi dėl tokio artimos Vilniaus ir Kyjivo sąjungininkės verslo elgesio.

„Negaliu paneigti, kad tokie pokalbiai vyksta, tas aiškinimasis tikrai vyksta“, – pirmadienį žurnalistams Rokantiškėse, karinio miestelio atidarymo reginyje teigė I. Šimonytė.

Sausio pabaigoje Taivano žiniasklaidos priemonė „Taiwan Reporter“ bei tiriamosios žurnalistikos centras „The Insider“ atskleidė, jog Taivano įmonės valstybinėms Kremliaus karo pramonės bendrovėms tiekė metalo apdirbimo stakles, kurių agresorei trūko nutrūkus saitams su tiekėjais Europoje.

Tyrėjų teigimu, oficialiai Ukrainą remiantis Taivanas tapo „reikšmingu“ tokių įrenginių tiekėju Rusijai.
Lietuvos ministrės pirmininkės teigimu, besitęsiant mūšiams Ukrainoje ir perorientavus ekonomiką į karo režimą, Maskva ieško agresijai būtinų karinių technologijų.

„Atsiranda, deja, tarpininkų ir verslininkų, kuriems atrodo moralu arba, bent jau, ne nemoralu tokiose schemose dalyvauti“, – teigė premjerė.

„Čia turbūt nėra vienintelis atvejis, kai pasirodo žiniasklaidoje informacija apie valstybių, kurios palaiko Ukrainą (...), bet kažkaip tose šalyse pagaminti vieni ar kiti dalykai (bandant apeiti sankcijas naudojant kitas jurisdikcijas ar kažkokias tarpininkų įmones) mūšio lauke atsiranda“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Anot jos, Europos Sąjungoje su sankcijų apėjimu kovojama vangiai, naudojamos „labai įmantrios ir sudėtingos schemos“ per trečiąsias šalis ir tarpinių įmonių tinklus, taip slepiant galutinius produkcijos gavėjus.

„Sankcijų mechanizmas, deja, neišbaigtas, kadangi galimybė tiekti į trečiąsias šalis dabar sugriežtinta, mūsų supratimu, nepakankamai. Bet diskusija dėl labai, labai griežto traktavimo europiniu lygiu yra ne tokia greita kaip mums norėtųsi“, – tikino I. Šimonytė.

Iki šiol nuo plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios ES Rusijai įvedė jau 12 sankcijų paketų, šiuo metu viešumoje skelbiama apie Briuselio kuluaruose ruošiamą 13-ąjį.

Visą LNK Žinių reportažą apie Taivaną žiūrėkite čia: