„Apkaltinamasis nuosprendis gali būti teisėtas ir pagrįstas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados“, – iš karto nuo paskelbimo įsiteisėjusioje nutartyje, kuria kalinių prižiūrėtojams buvo paliktas galioti anksčiau paskelbtas išteisinamasis nuosprendis, nurodė Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.
Taip buvo padėtas taškas byloje, kurioje dėl nusikaltimų buvo kaltinti nuteistųjų prižiūrėtojai Tomas Čeponis ir Povilas Sadauskas.
Kalinys: negalėjau daugiau tylėti
Apie tai, kad jie esą du nuteistuosius įkalbėjo pabėgti iš Pravieniškių ir už tai žadėjo įvairių lengvatų, ikiteisminio tyrimo metu Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams liudijo tie patys nuteistieji. Vienas jų – Laurynas Vilkas, iki šiol atliekantis bausmę. Dar balandžio mėnesį, kai dėl pareigūnams paskelbto išteisinamojo nuosprendžio teisme buvo nagrinėjamas prokuratūros apeliacinis skundas, L. Vilkas davė išskirtinį interviu Delfi.lt – nuteistasis, ilgą laiką bendradarbiavęs su Lietuvos kalėjimų tarnyboje dirbusiais Kriminalinės žvalgybos pareigūnais, pareiškė, kad kartu su kitu kaliniu buvo priverstas duoti išgalvotus parodymus, dėl ko baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti du aukštas pareigas Pravieniškėse užimantys prižiūrėtojai.
„Aš buvau priverstas meluoti, pareigūnai grasino susidoroti, jie mane psichologiškai spaudė, vertė, tiesiog buvau priverstas taip pasielgti“, – „Skandalingoje išpažintyje“ kalbėjo Šiaulių kalėjime įkalintas 31 metų nuteistasis. Ir iš karto pirštu bedė į Kriminalinės žvalgybos pareigūnus, kurie jį esą spaudė ir tuomet, kai prižiūrėtojams buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis.
„Tada buvau įspraustas į kampą, neturėjau kur dingti ir turėjau kalbėti taip, kaip norėjo tam tikri kriminalinės žvalgybos darbuotojai, gal ir pats laikinai paskirtas Pravieniškių kalėjimo direktorius, o šiandien viskas „daėjo“ iki tiek, kad jau nebegaliu tylėti“, – anksčiau pasakojo kalinys.
Pasak jo, istorija, dėl kurios atsakomybėn buvo patraukti prižiūrėtojai T. Čeponis ir P. Sadauskas, „iš tikrųjų yra suklastota“: „Jie nenorėjo mums padėti pabėgti iš kalėjimo – Kriminalinės žvalgybos pareigūnai tiesiog norėjo, kad būtų padarytas bandymas pabėgti per šiuos pareigūnus.“
Po šio skandalingo interviu L. Vilkas buvo iškviestas į teismą, kuriame buvo nagrinėjamas prokuratūros apeliacinis skundas – teisėjai nutarė atlikti įrodymų tyrimą.
„Buvau apklaustas apylinkės teisme, buvau įspėtas už melagingų parodymų davimą, taip pat buvau apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, šiuo metu galiu pasakyti viską kitaip, kadangi vaizdo interviu su žurnalistu Dainiumi Sinkevičiumi metu pasakiau visą tiesą, – teismo posėdyje kalbėjo L. Vilkas. – Buvau patyręs psichologinį smurtą, man buvo grasinta susidorojimu, visa tai darė kriminalinės žvalgybos pareigūnai Aidas ir Mindaugas, jų įtakoje buvau priverstas pasakoti apie tai, ko iš tikrųjų nebuvo – turėjau kaltinti P. Sadauską ir T. Čeponį. Kas buvo liepta kalbėti, tą ir kalbėjau su Deividu Mazičiuku. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai sukūrė istoriją ir pasinaudojo padėtimi, kad galėtų šiuos pareigūnus pašalinti, o kodėl juos norėjo pašalinti, nežinau.“
Nuteistasis tikino, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme šių aplinkybių nenurodė, nes bijojo susidorojimo: „Kriminalinės žvalgybos pareigūnai turi pažinčių, jie dirba pataisos įstaigoje, visur yra telefonai, viskas įsišakniję.“
Paneigęs tai, ką kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, L. Vilkas pažymėjo, kad net ir apeliaciniame teisme negali atksleisti visos tiesos.
„Aš vis dar esu įkalinimo įstaigoje, su manimi gali būti susidorota, gali pakenkti man ir mano sveikatai – nesiruošiu daugiau nieko kalbėti net ir tokiu atveju, jeigu nuspręstumėte mane nubausti dėl melagingų parodymų davimo, – teismo posėdyje sakė L. Vilkas. – Noriu, kad žinotumėte, jog kalėjimų sistemoje yra daug susitepusių pareigūnų – duodamas interviu D. Sinkevičiui pasakiau visą tiesą, nes norėjau Lietuvos žmonėms parodyti, kokia yra supuvusi sistema.“
Teisėjai: negalima remtis liudytojų pasakojimais
Šis jo pasakojimas neliko nepastebėtas – baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas, dar kartą dar kartą įvertinęs L. Vilko parodymus teiktus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo apylinkės ir apeliaciniame teisme metu konstatavo, jog jie „visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismui kėlė ir aukštesnės instancijos teismui tebekelia didelių abejonių dėl jų patikimumo, tikrumo ir objektyvumo“.
„Jie yra iš esmės nenuoseklūs, be to, kaip jau minėta, jų nepatvirtina kiti ištirti baudžiamosios bylos įrodymai, tokiu būdu jais remtis ir grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, kaip tai pateiktu skundu bando daryti prokurorė, aukštesnės instancijos teismo nuomone, nėra teisinga, teisėta ir pagrįsta“, – pažymima teismo nutartyje.
Pasak teisėjų, prieš pareigūnus liudijusių nuteistųjų parodymų turinys, juos lyginant tiek tarpusavyje, tiek gretinant su kita bylos medžiaga, „neleidžia juos vertinti kaip nuoseklius, ar realiai atspindinčius faktines analizuojamų įvykių aplinkybes“.
„Svarbu tai, kad abu šie asmenys analizuojamų įvykių metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir gyveno vienoje kameroje, dėl ko turėjo neribotą galimybę tarpusavyje derinti dėstomas pozicijas kalėjimų administracijai“, – teisėjai taip pat pabrėžė, kad L. Vilkas anksčiau buvo davęs interviu Delfi.lt tuomet, kai teisme nebuvo apklaustas jau į laisvę išleistas buvęs jo kameros draugas D. Mazičiukas, o šis šį interviu perskaitė, todėl buvo pažeistas baudžiamajame procese įtvirtintas liudytojų tarpusavio parodymų nesužinojimo principas, kurį pažeidė L. Vilkas.
„Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad T. Čeponis ir P. Sadauskas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pagrįstos ir teisėtos, nes bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, jog jie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir kurstė kalinius pabėgti iš įkalinimo įstaigos, suteikdami jiems reikalingus įrankius, todėl apeliacinis skundas atmetamas“, – nurodė teisėjos Odetos Gruodienės pirmininkaujama kolegija.
Tuo metu baudžiamąją bylą teismui perdavusi prokuratūra teigė, kad dar 2021 metų vasarą P. Sadauskas ir T. Čeponis Pravieniškėse esą planavo perversmą – įkalbėjo du Trečiajame lokaliniame sektoriuje kalinčius nuteistuosius pabėgti iš pataisos namų. Taip esą buvo siekiama sukompromituoti Kalėjimų departamento vadovybę – kaip tik tuo metu nuo pareigų buvo nušalintas pataisos namų direktorius Dainius Sušinskas, laikinasis pavaduotojas Sigitas Sadonis ir Saugumo valdybos viršininkas Linas Nanartavičius.
Sprendimą nušalinti įkalinimo įstaigos vadovybę priėmė tuometis Kalėjimų departamentas – taip buvo nuspręsta padaryti po skandalingo dviejų kalinių pabėgimo gegužę, kai dėl smurtinių nusikaltimų nuteisti kaliniai išlaužė vieno lango grotų strypą ir pro jį išlindę paspruko. Iš pataisos namų pasišalinančius nuteistuosius matė pareigūnai, bet jų sulaikyti taip ir nesugebėjo.
Kol vyko tarnybinis tyrimas dėl nuteistųjų pabėgimo, laikinai Pravieniškių pataisos namams vadovavo tuometis Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas. Buvo įtariama, kad būtent jis galėjo tapti taikiniu – įtariama, kad pabėgus dar dviem kaliniams iš pataisos namų buvo siekiama sukompromituoti bausmių vykdymo sistemos vadovybę, taip parodant, kad ir ši nesugeba palaikyti tvarkos įkalinimo įstaigoje. Be to, anksčiau neoficialiai buvo užsimenama, kad taip galėjo būti bandoma reabilituoti laikinai nuo pareigų nušalintus pataisos namų administracijos vadovus, nors šie iš tarnybos jau buvo pasitraukę.
Daugiau apie tai, kas vyko Pravieniškėse, skaitykite Delfi.lt susijusiuose straipsniuose, juose taip pat yra skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose nuteistasis L. Vilkas atskleidė, kaip buvo priverstas meluoti apie tariamą perversmą kalėjime.
