Kaip jau rašėme anksčiau, Palangos ligoninėje ketvirtadienį mirė narkotikų perdozavusi mergina, pranešė Klaipėdos policija. Apie 9.18 val. policija gavo pranešimą iš Palangos miesto ligoninės, kad ryte buvo atvežta, įtariama, narkotikų perdozavusi 1999 metais gimusi mergina. Ji mirė reanimacijoje.
Merginą į ligoninę automobiliu „Audi A6“ atvežė 1993 metais gimęs vyras. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Maždaug po penkių valandų į Palangos policijos komisariatą buvo pristatytas minėtas vyras, jo piniginėje rasta neaiškios kilmės tabletė, įtariama, narkotinė medžiaga. Pradėtas neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis tyrimas.
Vartojančiųjų amžius jaunėja
Laidoje „DELFI diena“ L.Jurgelaitienė pabrėžė, kad šiemet apibendrintos statistikos dar nėra, tačiau 2015 metais Lietuva buvo atsidūrusi mirčių nuo narkotikų sąrašo penketuke. Laidoje pasiteiravus apie narkotikų vartotojų amžių, moteris tikino, kad mirštančiųjų nuo narkotikų amžius išlieka gana panašus.
„Stebime, kad mirštančiųjų nuo perdozavimo amžius išlieka panašus – tai yra apie 36 metai. Toks buvo šiemet ir pernai, o jeigu kalbėtume apie apsinuodijimą, tai amžius yra apie 28 metai, pernai buvo 29.
Galima sakyti, kad vieneriais metais vidurkis pajaunėjo“, – pastebi specialistė.
Didžiausias susirūpinimas – dėl opioidų
L.Jurgelaitienės teigimu, didžiausią susirūpinimą kelia opioidų vartojimas.
„Kas patenka į mūsų akiratį ir kelia didžiausią susirūpinimą ir didžiausias išlaidas valstybės biudžete, tai yra opioidų vartotojai. Kaip atrodo paveikslas? Amžius nuo 30-39 metų vyrai, kurie nedirba. Didžiausias narkotinių medžiagų vartojamas yra fiksuojamas tarp 24-34 metų asmenų. Jų pajamos yra šiek tiek didesnės. Jeigu kalbant apie pasilinksminimo vietas, tai galima sakyti, kad tai asmenys, kurie savaitgaliais eina į tokias vietas ir ten vartoja narkotines medžiagas“, – aiškino moteris.
Pasiteiravus, kokios medžiagos šiuo metu Lietuvoje yra paklausiausios, L.Jurgelaitienė tikina, kad viena iš jų – kokainas ir kanapės. „Kanapės, kaip ir visoje Europoje. Taip pat ekstazis, amfetaminas, kokainas“, – kalbėjo specialistė.
Platinimo taškai sklinda po visą Vilnių
Narkotikų kelias – gana įvairialypis. L.Jurgelaitienės teigimu, daugiausia atkeliauja iš Pietų ir Afganistano krypčių.
„Yra įvairūs keliai, žiūrint, kokios narkotinės medžiagos. Galbūt apie tai daugiau galėtų pasakyti policija, bet kalbant apie tuos sunkiuosius narkotikus, pavyzdžiui, heroiną, opioidus, tai Pietų keliai, Afganistanas.Aišku ir pas mus vyksta gamyba, yra užkardomos amfetamino laboratorijos, jų nėra daug, bet jų yra“, – sakė L.Jurgelaitienė. Ji taip pat patikino, kad viename iš Lietuvoje esančių taškų – Tabore – paskutiniais metais mažėja šeimų.
„Jeigu kalbant apie opioidines medžiagas, tai taboras yra ta vieta, kur jų daugiausia. Kiek teko girdėti iš policijos, Tabore šeimų skaičius kasmet mažėja. Tie platinimo taškai sklinda po visą Vilnių“, – sakė moteris.
Daugelis žmonių nesikreipia į medikus
Gabija Laubner, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų sk. vedėja, tikino, kad į psichoaktyvių medžiagų terminą įeina ir legalios, ir nelegalios medžiagos.
„Pirmiausia norėčiau paprašyti nevartoti narkotikų termino, nes tai yra psichoaktyvios medžiagos, į tą pavadinimą įeina ir legalios, ir nelegalios medžiagos. Jeigu kalbant apie žmonių gaivinimą, tai lygiai taip pat mes susiduriame su abejomis grupėmis: tiek receptinius vaistus vartojantys žmonės, tiek nelegalius produktus“, – sako G.Laubner.
Ji pabrėžė, kad didžioji dalis asmenų, kurie vartoja, į medikus nesikreipia.
„Norėčiau pasakyti, kad didžioji dalis asmenų, kurie vartoja, į gydymo įstaigas nepatenka. Tai, ką mato medikai, jau yra nedidelė dalis vartotojų. Mūsų ligoninė dalyvauja kartu su kitomis Europos šalimis, registruoja pacientus, kurie atvyksta į skubios pagalbos skyrių dėl tam tikrų medžiagų perdozavimo ar apsinuodijimo. Nuo Europos labai neatsiliekame nei kiekiu, nei vartojamomis medžiagomis“, – tikino G.Laubner.
Didelis pavojus – sintetinės medžiagos
Didžiausią pavojų ir problemas sukelia sintetinės medžiagos, nes jų poveikis žmonėms nėra prognozuojamas.
„Didžiausias problemas kelia naujos psichoaktyvios medžiagos. Jos kelia problemas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, kuomet naujomis vadinamos senos medžiagos parduodamos kaip pakaitalas, kaip legalios medžiagos, kurios imituoja kai kurių psichoaktyvių medžiagų poveikį, tačiau jų poveikis nėra aiškus nei gamintojams, nes gaminamos nelegaliose Kinijos laboratorijose. Dažniausiai tai yra psichostimuliatoriai, tai yra stimuliuojančios medžiagos, kurios turi amfetamino imituojantį poveikį. Tai yra sintetinės medžiagos, neturinčios nei vardo, nei pavardės“, – sakė G.Laubner.
Anot jos, net ir tie žmonės, kurie pastoviai vartoja, susiduria su rizika patirti tokias pasekmes, kurių niekada prieš tai nepatyrė.
„Netgi tie žmonės, kurie pastoviai vartoja, jie visada susiduria su rizika, kad atsitiks pirmas kartas, kai jų žinoma medžiaga gali sukelti tokį poveikį, kuris nustebins. Lygiai taip pat tie smalsūs asmenys, kurie pirmą kartą nutarė kažko pavartoti, jie taip pat gali susidurti su staigmena. Turbūt viena iš taisyklių, ką rekomenduojame, nes mes negalime uždrausti vartoti tiems, kurie nori vartoti, bet mes bent jau rekomenduojame nemaišyti psichoaktyvių medžiagų, nes niekada negalima žinoti poveikio. Taip pat negalima maišyti su alkoholiu“, – sakė moteris.
Neišsiskiriame iš kitų Europos šalių
Per mėnesį gali būti apie 20-30 pacientų, kuriems reikalinga medicininė pagalba, bet didžioji dauguma tų atvejų nereikalauja medicininės pagalbos. Tai reiškia, kad arba pagalbos neprireikė, arba tiesiog nereikėjo medikų, laidoje DELFI sakė G.Laubner.
L.Jurgelaitienės teigimu, mūsų šalis narkotikų vartojimo atžvilgiu mažai kuo skiriasi nuo kitų Europos šalių.
„Mūsų šalyje narkotikų vartojimas bendroje populiacijoje yra žemas, bet jeigu kalbėtume apie asmenis, kurie vartoja pasilinksminimo vietose, tai rodikliai yra maždaug lygūs. Jeigu kalbame apie probleminius narkotinių medžiagų vartotojus, mes esame tame pačiame lygmenyje kaip ir kitos Europos šalys“, – sakė L.Jurgelaitienė.