Po juokingos baudos už Vilniaus ąžuolo nukirtimą – nauja iniciatyva Seime

Rimčiausio visuomenės susidomėjimo sulaukęs želdynų, medžių ir žaliųjų plotų naikinimas miestuose, vykdant statybas ar tvarkant gatves, kiemus, teisine prasme vis dar priskiriamas prie smulkiausių administracinių nusižengimų ir neužtraukia jokios baudos tokį nusižengimą darantiems juridiniams asmenims. Artėjančioje Seimo rudens sesijoje, būtina imtis Aplinkos apsaugos įstatymo, Želdynų ir Administracinių nusižengimo kodekso pataisų, iš esmės keičiant šią situaciją, teigiama Seimo nario Tomo Tomilino išplatintame pranešime spaudai.

Jo teigimu, netoleruotina, kad už brandaus ąžuolo nukirtimą Vilniaus centre aplinkosaugininkų paskaičiuota žala aplinkai nesiekia nė 3000 Eur. Šiuo atveju ji sudaro 2889 Eur.

„Vertingo šimtamečio ąžuolo nupjovimas Vilniuje, Rinktinė gatvėje, kurį pasmerkė aukščiausi valstybės vadovai, sulaukė mažiau nei trijų tūkstančių eurų žalos gamtai atkūrimo reikalavimo, nepaisant miesto mero grasinimo šimtatūkstantinėmis baudomis. Nenuostabu, kad 9 saugotinus medžius J. Basanavičiaus skvere šalia R. Gary paminklo ketinę iškirsti verslininkai buvo aiškiai paskaičiavę, kad jiems gresia vos kelis šimtai eurų baudos.

Vertinant valstybės politiką baudų už daromą žalą aplinkai srityje verta pastebėti, kad svarbiausi pažeidimai daromi juridinių asmenų jau senokai perkelti iš Administracinių pažeidimų kodekso ir apibrėžiami Aplinkos apsaugos įstatyme ir ten baudų sumos yra nemenkos. Pavyzdžiui, už neteisėta miško kirtimą, galima sulaukti ir trisdešimtiems tūkstančių (30 000) eurų, o už žolės deginimą iki šešių tūkstančių eurų (6000) baudos“, - nurodė Seimo narys.

T. Tomilino nuomone, galiojanti tvarka turi būti peržiūrėta: „Kai kurie nusikaltimai gamtai šiemet jau net perkelti į Baudžiamąjį kodeksą ir už juos galima netekti laisvės. Tačiau visi kiti mažiau reikšmingi pažeidimai reglamentuojami Administracinio nusižengimo kodekso tvarka ir ten už želdynų naikinimą, medžių kirtimą miestuose yra numatytos tik menkavertės baudos ir tik fiziniams asmenims, taip pat ir juridinių asmenų vadovams – nuo 180 iki 900 eurų. Rimtesnę finansinę atsakomybę (bet ne baudą!) medžius mieste neteisėtai kertantys juridiniai asmenys neša tik pagal Želdynų įstatymą, kur yra numatyta bendra nuostata, kad neteisėtai sunaikinę želdinius ir (ar) padarę žalą želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Žalos aplinkai paskaičiavimo metodika su įkainiais patvirtinta aplinkos ministro įsakymu, kuris palieka labai didelę laisvę pačioms savivaldybėms dėl žalos išieškojimo.“

Jo teigimu, esant dabartinei situacijai miestų medžiai yra neapsaugoti.

„Iš viso šito galima daryti išvadą, kad vertingi medžiai, žalieji plotai miestuose beveik neapsaugoti nuo nekilnojamo turto plėtros „ryklių“ apetito, iš viso nėra universalių visoje Lietuvoje galiojančių baudų juridiniams asmenims, o savivaldybės, nors joms ir palikta laisvė nustatyti didesnius įkainius už žalą želdynams, nelinkusios jų didinti. Esminis baudos ir žalos atlyginimo skirtumas yra net ne pinigų suma, o esminio teisingumo principo – atsakomybės neišvengiamumo – neišpildymas. Dažnu atveju net po teismų sprendimų pažeidimus padarę asmenys ginčija žalos dydžius, paskaičiavimą ir galiausiai metų metus nieko nesumoka. Matant tokią teisinę situaciją, suprantama, kodėl teisėsaugos institucijos dažnu atveju, ypač tada, kai nėra rezonanso žiniasklaidoje, nesiima ikiteisminių tyrimų dėl medžių naikinimo“, - teigė T. Tomilinas.