Kaip žurnalistams teigė įvykio vietoje dirbę pareigūnai, išgertuvių pėdsakų namuose aptikta nebuvo, sulaikomas įtariamasis nesipriešino, jis buvo blaivus. Iki žmogžudystės šeima nebuvo pakliuvusi į jokių tarnybų akiratį. Žiauriu nusikaltimu įtariamas vyras suimtas trims mėnesiams, prokurorai kreiptis į psichiatrus, kad šie įvertintų įtariamojo būklę.
Remiantis Algenių gyvenvietės, kurioje ir įvyko išpuolis, gyventojų pasakojimu, vyras namiškius puolė naktį, miegančius.
Pasak DELFI kalbintų psichiatrų, komentuoti konkretaus įvykio neturint aiškių detalių negalima. Vis dėlto, specialistų teigimu, viena iš priežasčių, galinčių lemti staigius, agresyvius veiksmus prieš artimiausius žmones yra ūmūs psichikos sutrikimas. Tiesa, tokie atvejai, kai asmeniui psichika sutrinka staiga, o iki tol nebuvo jokių simptomų, medicinos praktikoje yra itin reti.
„Kalbant apie šitą atvejį, aš nemanyčiau, kad čia būtų agresijos priepuolis. Agresijos priepuolis būna ar susipykus, ūmiai kažką žmogus padaro, o čia bent jau kol kas nėra tokių duomenų, kad ar konfliktas, ar kažkas. Sunku komentuoti nežinant visų aplinkybių, matyt, jos su laiku išaiškės, bet galimai čia buvo kažkokia psichozė dėl kažkokių dalykų. Arba prieš tai buvo kažkokių simptomų ir niekas ar nekreipė dėmesio, ar nebandė (pasiūlyti pagalbos – DELFI), nes kai kuriuos psichikos sutrikimus pastebi tik artimiausi žmonės“, – teigia Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius.
Ūmus psichikos sutrikimas į agresiją virsta retai
Pasak M. Marcinkevičiaus, su ūmiais psichikos sutrikimais savo darbe jis susiduria nuolat, tačiau itin retai tokie pacientai būna agresyvūs.
„Ūmių psichikos sutrikimų mūsų darbe pasitaiko kiekvieną dieną, tik kad labai retas dalykas, skirtingai nuo visuomenėje sklandančių mitų, kad žmonės su ūmiai sutrikusia psichika būna agresyvūs“, – sako psichiatras.
Jis teigia, kad per visą Lietuvos istoriją yra buvę tik keli tokie atvejai. Kaip vieną tokių jis įvardija Draučių tragediją, kuri įvyko dar 1998 m. Tuomet Leonardas Zavistonovičius su legaliai turėtais ginklais ėjo per kaimo sodybas ir nužudė 8 tuo metu kaime buvusius žmones, 2 sužeidė. Nelietė tik savo mamos. Vietinių gyventojų nuginkluotas ir stipriai sumuštas žudynes surengęs vyras ir pats mirė ligoninės priimamajame.
M. Marcinkevičius taip pat išskyrė ir dar vieną – Anupraičių – atvejį. Šis įvykis Lietuvą sukrėtė 2017 m. kovą, kai Gaižėnų kaime rasti keturių žmonių lavonai su šautinėmis žaizdomis. Įtarimų šešėlis krito ant vieno iš nužudytųjų sūnaus. Kaip vėliau nustatyta teisme, 27 m. apsaugos darbuotojas Kauno rajone iš savigynai išduoto ir teisėtai turimo šaunamojo ginklo tyčia nušovė savo artimus giminaičius – močiutę, mamą, tėvą ir dėdę, sunkiai sutrikdė senelio sveikatą. Vyras ekspertų buvo pripažintas nepakaltinamu, jam skirtas priverstinis gydymas.
„Bet tais atvejais negalima kalbėti apie agresiją. Vienas iš galimų variantų yra kažkoks ūmus psichikos sutrikimas. Arba gal jis net nebuvo ūmus, bet niekas to nepastebėjo, o jeigu aplinkiniai pastebėjo, niekur nesikreipė. Lietuvoje tokių atvejų yra tik keletas“, – pabrėžė M. Marcinkevičius.
Negalima ignoruoti atsiradusio nepagrįsto pavydo
Psichiatras, paklaustas, ar kažkaip galima užbėgti įvykiams už akių ir dar iki pasireiškiant nekontroliuojamam elgesiui pastebėti kažkokius signalus, tikina, kad būtina atkreipti dėmesį į gana staigiai pasikeitusį artimo žmogaus elgesį.
Anot M. Marcinkevičiaus, pasikeitimai neįvyksta per dieną, tačiau tam tikrus psichinės sveikatos sutrikimus išduodantis elgesys gali pasimatyti per metus ar dvejus.
„Pirmas dalykas, kuris yra būdingas psichikos sutrikimams – ryškiai pasikeitęs elgesys ar mąstymas. Tiesiog reikia lyginti, kaip žmogus elgėsi ir mąstė anksčiau. Jeigu staiga žmogus be jokios aiškios priežasties pradeda kažkokius dalykus vertinti labai keistai, visai kitaip negu anksčiau, tai tokie dalykai gali byloti apie prasidedantį psichikos sutrikimą, bet pasireikšti gali nepaprastai įvairiai“, – aiškina psichiatras.
Pašnekovo teigimu, kaip pavojingą signalą, galintį vėliau peraugti į agresyvius veiksmus prieš artimuosius ir signalizuojantį galimus psichikos sutrikimus, reikėtų vertinti staiga atsiradusį nepagrįstą pavydą.
„Atsiranda pavydo kliedesiai. Būdinga vyresnio amžiaus vyrams. Dažniausiai jau netgi garbaus amžiaus vyrai staiga pradeda sekti savo žmonas, priekaištauti, įtarinėti, kad jos turi kitą ir panašiai. Nors dažniausiai ta pora jau būna nugyvenusi gražų, ilgą gyvenimą ir, galų gale, jau moters amžius būna ne tas, kad aplink būriuotųsi meilužiai.
Prasideda įtarimai, prasideda sekimas, toliau blogėjant būsenai tai tampa vis labiau intensyvu, žmogus dažnai tik apie tai ir kalba, prasideda nuolatiniai kaltinimai arba kartais tiesiogiai ir nesako, bet dienų dienomis seka, kur moteris eina, su kuo bendrauja ar panašiai“, – elgesio pakitimus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, vardija M. Marcinkevičius.
Parsidėję artimųjų ar kaimynų įtarinėjimai taip pat gali būti ženklas
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius sako, kad nereikėtų ignoruoti ir atsiradusių įtarimų aplinkiniams. Ypač, jei anksčiau žmogui tokių minčių nekildavo.
„Kitas variantas, kuris irgi gali būti pavojingas, kuomet pradeda įtarinėti kažkokius kartu gyvenančius artimuosius ar kokius nors kaimynus, kad kažkaip jam kenkia.
Dažnai būna, kad įtarinėja, jog kažką vagia, ypač kaimuose, gali būti kokius nors visai nevertingus daiktus, pavyzdžiui, grėblį, kibirą, arba kenkia – nuodija gyvulius ir panašiai. Sutrikimų požymių gali būti labai įvairių, bet pats svarbiausias dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, yra būtent pasikeitimas“, – aiškina M. Marcinkevičius.
Specialisto teigimu, jeigu tokie požymiai pastebimi ir jie vis ryškėja, reikėtų žmogų nukreipti pas specialistus, nes ilgainiui tokie pasikeitimai gali peraugti į rimtus psichikos sutrikimus.
„Ypač jeigu tai nuolat stiprėja. Pavyzdžiui, į tuos kažkokius kliedesius, įtarimus įtraukiama vis daugiau žmonių. Iš pradžių vienas, tada, jeigu kažkas pasako, kad ką tu čia nusišneki, viskas čia gerai, ir tas žmogus įtraukiamas, kad – aha, jis susimokė, gina“, – aiškina psichiatras.
Kaip sako specialistas, dažniau tokie kliedesiai pasireiškia senyvo amžiaus žmonėms: „Dažnai tie kliedesiniai dalykai formuojasi būtent garbiame amžiuje, tai yra būdinga. Sakykime, žmogus nesirgo šizofrenija ar kita sunkia psichikos liga, bet būtent garbus amžius jau yra rizika susirgti viena ar kita senatvine dimensija.“
M. Marcinkevičius aiškina, kad ūmios psichozės metu gali atsirasti haliucinacijos, kurios gali tapti dar viena agresyvaus, neprognozuojamo elgesio priežastimi.
„Pavyzdžiui, gali pačius artimiausius žmones nužudyti, nes jam pradeda atrodyti, kad kažkokie velniai, demonai ar kažkas panašaus. Tada kalba jau eina apie labai rimtą psichikos sutrikimą. Jeigu kalbame apie psichikos sutrikimą neiššauktą alkoholio, dažniausiai tokios sunkios haliucinacijos neatsiranda iš nieko, paprastai būna kažkokios rimtos psichikos ligos požymiai“, – teigia psichiatras.
Labai retai psichikos sutrikimai pastebimi tik įvykdžius nusikaltimą
Rokiškio psichiatrijos ligoninės, kurioje gydomi nusikaltimus įvykdę ir savo veiksmų suprasti negalėję asmenys, direktorius Algimantas Liausėdas teigia, kad atvejai, kai iki nusikaltimo padarymo asmeniui nebuvo diagnozuota psichikos liga, itin reti.
„Tiek sveikų žmonių, tiek ligonių populiacijoje nusikaltimus išprovokuoja daugelis susiklosčiusių aplinkybių. Faktas tas, kad psichikos ligonių padaromi nusikaltimai yra žymiai retesni negu sveikų žmonių populiacijoje“, – atkreipia dėmesį A. Liausėdas.
Jam antrina ir M. Marcinkevičius. Psichiatro teigimu, nors į Vilniaus psichikos sveikatos centrą žmonės pakliūva kasdien, tačiau atvejai, kai žmogui psichika sutriktų labai staiga, iki tol nepastebėjus jokių ženklų, ir pacientas mėgintų ar pakeltų ranką prieš artimiausius žmones – išskirtiniai.
„Kiekvieną dieną vien tik į mūsų ligoninę paguldoma keliolika žmonių, tai tikrai per visą Lietuvos istoriją (tokius atvejus – DELFI) galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – pabrėžia psichiatras.
M. Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad visai kitokios yra tos psichozės, kurias iššaukia alkoholio vartojimas. Psichiatro teigimu, dėl alkoholinių medžiagų psichozė gali išsivystyti ir per parą.
„Jeigu mes kalbame apie alkoholines psichozes, tą vadinamą „baltąją karštinę“, tai ten dažniausiai būna aiški ir priežastis, ir psichika sutrinka staigiai, tai išsivysto gana greitai. Kitais atvejais kažkokie psichikos pakitimai būna žymiai anksčiau, tiesiog yra problema, kad arba niekas jų nepastebi, arba tiesiog šeimos nelabai sugeba nukreipti tuos žmones apžiūrai, įvertinimui ar panašiai“, – akcentuoja psichiatras.
Psichikos sutrikimus gali lemti ir fizinės ligos
Tuo tarpu psichiatras Raimundas Alekna pastebi, kad haliucinacijas, neadekvatų situacijos vertinimą ar kitus sutrikimus iššaukti gali ne tik psichinės, bet ir fizinės ligos.
„Tai nebūtinai turi būti žmogus, vartojantis kažkokias medžiagas ar alkoholį. Priežastimi gali būti ir kažkokie galvos smegenų pažeidimai, ligos, kraujotakos sutrikimai, onkologiniai susirgimai, kurie gali lemti tokias būsenas, kurios labai išskirtiniais atvejais pasireiškia būtent taip“, – aiškina R. Alekna.
Jo teigimu, tokie atvejai itin reti, tačiau juos prognozuoti labai sunku.
„Kiek galima pastebėti tuos ženklus, jeigu tai yra somatinio susirgimo pagrindu išsivysčiusi būsena? Tai iš tikro be galo sudėtinga prognozuoti, nes paprastai žmonės dar nejaučia, kad serga, kad turi kažkokį somatinį susirgimą. Tas somatinis susirgimas gali pasireikšti staiga, pavyzdžiui, jeigu žmogų ištiko insultas, gavosi smegenų kraujotakos sutrikimas su delyrine būsena – sąmonės sutrikimo sindromu. Tą ypatingai sunku numatyti ir prognozuoti, tai ypač reti atvejai“, – teigia pašnekovas.
Psichiatro teigimu, jo praktikoje yra buvę atvejų, kai žmonėms staigus psichikos sutrikimas atsiranda po operacijų ar kitokių fizinių ligų.
„Aš eilę metų dirbau daugiaprofilinėse ligoninėse, kiekvieną dieną būdavo konsultacijų dėl ūmių psichikos sutrikimų ir nemaža dalis jų būdavo dėl to, kad tai sąlygodavo pakankamai sudėtingos somatinės būsenos“, – patirtimi dalinasi R. Alekna.