Po karantino pasipylė lietuvių pagalbos prašymai: atsidūrė beviltiškoje padėtyje

Žmonių, kuriems buvo reikalinga pagalba per pandemiją tik padaugėjo. „Tie žmonės, kurie dirbo nekvalifikuotą darbą ir kurie turėjo iš vienos į kitą darbovietę eiti dėl įvairių situacijų, jiems yra daug sunkiau rasti darbą, o jaunos šeimos irgi gali būti tarp tokių žmonių. Mes pajautėme tą didesnį poreikį ir pradėjo kreiptis žmonės tie, kurie anksčiau ir nesikreipdavo“, – komentavo „Maisto banko“ Vilniaus padalinio vadovas Modestas Bastys.

Nors pagalbos prašančių vis daugiau, savivaldybės per praėjusius metus nepanaudojo net 70 proc. socialinėms išmokoms skirtų lėšų. Pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybė pernai panaudojo vos 16 proc. lėšų, skirtų socialiniai paramai. Alytus kiek daugiau nei 16 proc., Šilutė – 18 proc.

„Politikai išreiškė visuomenės nuomonę, nes politikai susitinka su rinkėjais rinkimų metu ar tarp rinkimų ir jie taip girdi tokius nusiskundimus. Sako, kodėl mes remiame tuos tinginius arba girtuoklius ir pan. Nepripažįstama, kad tarkime alkoholizmas yra liga“, – paaiškino ekonomistas Romas Lazutka.

Ekonomistas sako, kad savivaldybių parama skurstantiems yra per maža.

„Tos pajamos yra tokios nestabilios, atsitiktinės, kada yra, kada nėra. Tada nenuostabu, kad dalis tokių žmonių tikrai krinta į alkoholizmą, nemato išeities, savarankiškai išbristi iš tos sunkios padėties nepajėgia, o adekvačios pagalbos taip pat nesulaukia.“

Savivaldybių atstovas tikina, kad visas nepanaudotas lėšas perskirsto kitoms socialinės apsaugos sritims. Nei vienas euras esą nenueina keliams ar šaligatviams.

„Galiu garantuoti, kad absoliučiai kiekvienas euras yra panaudotas ir visi, kas turėjo gauti, absoliučiai visi gavo tuos pinigus. Esmė, kad tie skaičiai, kurie atsispindi ministerijoje, yra klaidingi“, – tikino Šiaulių meras Artūras Visockas.

Nors absoliučiame skurde gyvena kas dešimtas, o skurdo rizikoje – kas penktas šalies gyventojas, socialines pašalpas gauna vos 2 proc. Lietuvos žmonių. Ministerija prašo mokslininkų ištirti kodėl, taip yra.

„Pagal pajamas ir kai matome, koks yra skurdo rizikos lygis Lietuvoje, taip tikrai manome, kad dėl piniginės socialinės paramos, dėl kompensacijų, turėtų kreiptis daugiau žmonių. Tačiau kiek daugiau, dabar sunku pasakyti“, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.

Kiti ekonomistai įsitikinę, kad mažas skaičius išmokų prašančių žmonių parodo tikrą skurdo lygį, kuris greičiausiai mažesnis nei skelbiama oficialiai.

„Įstatymais yra taip reglamentuota, kad tos išlaidos, kurios galėjo būti numatytos socialinei apsaugai, jų neišeina panaudoti kitoms reikmėms. Vadinasi, jeigu neturime poreikio finansuoti soc. programų tokia apimtimi, kokia buvo finansuota anksčiau, tai, matyt, to ir nereikėtų daryti, o tas lėšas būtų prasmingiau, kaip minėjote, nukreipti infrastruktūros gerinimui arba kitiems visokiems poreikiams“, – sakė ekonomistas Algirdas Butkus.

Oficiali skurdo riba Lietuvoje vienam žmogui 251 euras.