Dėkojo patarėjams, paaiškino motyvus
Spaudos konferenciją savaitgalį surengęs G. Nausėda padėkojo savo pasitraukiantiems patarėjams už darbą ir trumpai pakomentavo jų pasitraukimo motyvus. Šalies vadovas kartu paaiškino, kad jo pasirinkimas konkrečiai dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės vadovo siunčia aiškią žinutę ir apie jo darbinius prioritetus.
„Tai yra normalus procesas. Trys patarėjai pakeis darbo profilį, mes kalbėjome su jais jau kiek anksčiau, tai planuoti dalykai. Norėjome, kad tai būtų pateikta vienu metu“, – teigė prezidentas žurnalistams Darbėnuose, kur kartu su žmona ir tėvu dalyvavo miestelio šventėje. Šalies vadovas teigė esąs dėkingas visiems patarėjams, nes kiekvienas jų savaip praturtino kolektyvą. Kaip jau skelbta, prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį pranešė, kad skiria naujus Nacionalinio saugumo, Švietimo ir kultūros bei Komunikacijos grupių vadovus.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda vadovauti Nacionalinio saugumo grupei skyrė Darių Kuliešių, iki šiol dirbusį šioje grupėje prezidento patarėju.
Pokyčių motyvai – skirtingi
Šalies vadovas sekmadienį, kalbėdamas žurnalistams, užsiminė, kad bent dviejų iš šių patarėjų sprendimai gali būti susiję su asmeninėmis aplinkybėmis. „Politika yra toks dalykas, kuris labai sunkiai pakenčia kitų dalykų konkurenciją“, – sakė G. Nausėda ir atkreipė dėmesį, kad du iš trijų šių patarėjų turi mažų vaikų, šeimas, o patarėjo darbas prezidentūroje yra toks alinantis, kad kitiems dalykams nelieka laiko.
„Mes apie tai diskutavome, ir aš puikiai suprantu motyvus. Kita vertus, suprantu, kad tai yra ir galimybė atsinaujinti, „perkrauti“ mūsų veiklą“, – sakė G. Nausėda. Kalbėdamas apie sprendimą dėl V. J. Žuko šalies vadovas teigė, kad galbūt generolui po darbo kariuomenės vado pozicijoje reikėjo ilgesnio „atšalimo“ laikotarpio.
Pokyčiai nebuvo spontaniški
Apžvalgininkas, žurnalistas T. Ignatavičius laidoje Delfi diena sako, kad tokie pokyčiai prezidento komandoje nebuvo spontaniški.
„Tos priežastys labai įvairios. Ketvirtadienį iš tokios sumaišties buvo galima pamanyti, kad tai – galbūt kažkoks galvų kapojimo laikas po smarkaus kritimų reitingo, po gana gausios metinio pareiškimo kritikos.
Tokia tvyrojusi sumaištis galėjo sukelti įtarimą, kad vyksta kažkoks valymas prezidentūroje. Bet labiau panašu, kad buvo nukrypta nuo scenarijaus. Prezidento komanda ėmė byrėti jau gerokai anksčiau, nei paaiškėjo apklausos rezultatai, nei įvyko metinis pranešimas. Viskas suėjo į vieną krūvą.
Tiesiog ketvirtadienį nutekėjo informacija apie generolo Žuko pasitraukimą. Tai, matyt, prezidentūroje buvo neplanuota. Tikėtina, kad norėta tą žinią pranešti vėliau, bet išėjo taip, kad tai – tarsi ne komandos atnaujinimas, kas būtų kaip ir normalu, bet išėjo lyg kažkoks valymas ar galvų kapojimas po prastų prezidentui reitingų“, – sako T. Ignatavičius.
Priežasčių gali būti daugybė
Politologas Lauras Bielinis pastebėjo, kad reitingų nereikėtų taip dramatizuoti, nes šiuo metu prezidentui jie tikrai nėra labai svarbūs.
O priežasčių, kodėl komandą paliko patarėjai, galima surasti ne vieną.
„Tie metai prezidentui nebuvo paprasti ir iš tikrųjų įtampos prezidentūroje turėjo būti. Puikiai suprantu daugelį iš pasitraukusiųjų. Galima, manau, sumodeliuoti daug priežasčių. Man atrodo, kad, kalbėdami apie reitingus, viską dramatizuojame pernelyg stipriai. Šiandien prezidentui reitingas nėra svarbus, ypač prieš rinkimus į Seimą. Prezidentas gali būti ramus dėl savo reitingų. Matote, pats reitingų svoris nieko nereiškia, svarbu yra įtakos panaudojimas.
Tai yra tikroji galios raiška, o tai, kad reitingas sumažėjo, tai – tik skaičiukai, kol ateis realios praktikos klausimas. Visas dėmesys šiuo metu sutelktas į Seimo rinkimus. Šiandien nemanau, kad dėl reitingo ėmė byrėti visa struktūra. Manau, kad kiekvienu iš tų trijų atvejų gali būti specifinė priežastis.
Tai gali būti tiesiog didžiulis nuovargis, ką galima suprasti. Pavyzdžiui, manau, kad Zabarauskas turbūt turėjo dirbti 24 valandas per parą. Jis turėjo nuolat būti prie prezidento, dirbti su juo ir komanda, o tai yra labai sunku. Žmogus galėjo pavargti. Kita vertus, tai galėjo būti karjeros veiksmas. Žmogus, padirbėjęs prezidentūroje, galbūt suvokė save kaip nenorintį arba negalintį dirbti čia. Tai gali būti ir tam tikros veiklos, sprendimų rezultatų suma“, – taip laidoje svarstė L. Bielinis.
Tikina, kad jau rado, kuo pakeisti išėjusius patarėjus
T. Ignatavičius sako, kad, jo žiniomis, jau rasta pamaina visiems išėjusiems patarėjams.
„Tai nebuvo spontaniškas komandos byrėjimas. Akivaizdu, kad tai buvo prasidėję gerokai anksčiau. Nes ir tai, kad ketvirtadienį paaiškėjo, kas pakeičia pasitraukusius patarėjus, jau įrodo, jog buvo planuota. Tai neįvyko tą pačią minutę. Mano žiniomis, yra rasti visi trys patarėjai. Ketvirtadienį buvo paskelbti du, mano žiniomis, yra ir trečiasis, kuris pakeis Aistį Zabarauską.
Kol kas nėra skelbiama. (…) Kiek girdėjau, pirmoji apie pasitraukimą prabilo Sonata Šulcė. Tas noras trauktis atsirado po to akibrokšto prezidentūroje, kai nebuvo įleista Nacionalinės premijos laureatė Kuodytė. Tada buvo išreikštas jos noras trauktis, bet ji perkalbėta. Žukas paskelbė norintis trauktis dėl asmeininių sumetimų, galbūt dėl to, kad neatrado savęs užimdamas šias pareigas“, – sakė apžvalgininkas T. Ignatavičius.
Komandą sudrebino pokyčiai
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausieji patarėjai Jonas Vytautas Žukas, Sonata Šulcė ir Aistis Zabarauskas paliko pareigas.
Jos teigimu, patarėjas gynybos klausimais J. V. Žukas vystys privačią veiklą, patarėja švietimo, mokslo, kultūros klausimais S. Šulcė tęs kūrybinį ir mokslinį darbą, o Komunikacijos grupei vadovavęs A. Zabarauskas grįš į privatų sektorių.
Visi trys patarėjai dirbo jo komandoje nuo kadencijos pradžios, A. Zabarauskas prieš tai vadovavo G. Nausėdos rinkimų štabo komunikacijai.
„Nuoširdžiai dėkoju savo patarėjams už jų indėlį formuojant prezidento politiką pirmaisiais metais. Mano pasitikėjimas šiais žmonėmis ir pagarba jiems nesibaigia su jų paskutine darbo diena, bet prisipildo žmogiško dėkingumo“, – teigė šalies vadovas.
„Pradėtus darbus tęs ir plės savomis iniciatyvomis naujieji grupių vadovai“, – sakė jis.
Nacionalinio saugumo grupei nuo šiol vadovaus patarėjas gynybos klausimais Darius Kuliešius, Švietimo, mokslo ir kultūros grupei nuo liepos 15 dienos vadovaus istorikė Jolanta Karpavičienė, o naujas Komunikacijos grupės vadovas bus paskelbtas liepos mėnesį.
G. Nausėda taip pat teigė, kad pirmieji kadencijos metai yra vienas sudėtingiausių etapų, kai reikia „praminti naujus dalykinių ryšių takus“ tarp prezidentūros ir kitų institucijų bei visuomenės grupių, taip pat – prezidentūros viduje, tarp patarėjų grupių.