„Yra viena didelė problema – Vladimiras Putinas, būdamas jėgos žmogus, būdamas tokio mentaliteto, kad tu rodai stiprybę, sukūrė tokią aplinką, kurioje nelabai gali atsitraukti. Vadinasi, kažkoks didesnis ar mažesnis konfliktas potencialiai yra galimas. Jeigu, duok Dieve, taikiai išsispręstų, klausimas, ką Vakarai turi pasiūlyti Rusijai, kad būtų atsitraukimo galimybė. Dabar Rusijoje yra tokia situacija, kad Putinas, net ir matydamas visas tos situacijos problemas, dėl vidaus politikos, savo prestižo ir galios tiesiog negali pernelyg greitai atsitraukti bei turi kažką gauti, nes kitaip Rusija parodys savo silpnybę“, – aiškina profesorius.
Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas pritaria, jog karo grėsmė iš tikrųjų yra reali. Blogiausiam scenarijui, diplomato teigimu, turėtų ruoštis ir Lietuva.
„Manau, kad reaguoti reikia labai rimtai. Turėti omenyje, kad Rusijos didysis tikslas nėra vien tik Ukraina, didysis tikslas – suskaldyti Europos Sąjungą (ES) ir NATO vienybę. Taigi, Lietuvoje irgi reikia ruoštis galimiems blogiems scenarijams“, – įspėja P. Vaitiekūnas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs – pradėti karinei operacijai prieš Ukrainą trūksta tik Rusijos politinių sprendimų.
„Iš esmės visi kriterijai, kurie turi būti išpildyti, kad būtų pasirengta karinei operacijai, jau yra išpildyti. Aišku, su tomis jėgomis, kurias dabar turi, jie negalėtų atlikti tokio masinio veržimosi į visą Ukrainą kaip mes įsivaizduojame, bet tam tikri daliniai, lokalios karinės invazijos visiškai įmanomos ir tai yra tiesiog politinio sprendimo klausimas“, – tikina konservatorius.