Kaip BNS informavo Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai pagal galiojančią tvarką gali būti skiepijami tik tomis dienomis, kai yra pašaukti į tarnybą.
„Kariai laikomi paskiepytais nuo erkinio encefalito jei tam tikru periodiškumu yra gavę tris dozes vakcinos (antroji dozė turi būti suleista po 1-3 mėn. po pirmosios, trečioji – po 5-12 mėn. po antrosios). Deja, dėl tarnybos KASP ypatumų ir karių savanorių apsisprendimo, pasitaiko atvejų, kuomet vakcinacija pagal nustatytą schemą nebaigiama“, – teigė jis.
Teismai šiuo metu nagrinėja civilinį kario savanorio, susirgusio erkiniu encefalitu po pratybų, ieškinį. Dalį darbingumo praradęs vyras prašo iš Lietuvos kariuomenės priteisti 1 tūkst. eurų būsimų gydymo išlaidų ir 70 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sutrikdymo, patirto kario savanorio tarnybos metu.
Ieškovas 2016 metų balandžio 14-17 dienomis dalyvavo lauko taktinėse pratybose, kur gavo užduotį persirengti civiliais rūbais ir vykdyti imituojamo priešo stebėjimą.
Jis vaikščiojo po miškingas vietoves, kuriose buvo labai daug erkių ir nepastebėjo įsisiurbusios erkės.
Erkiniu encefalitu susirgusiam vyrui buvo diagnozuotas 60 procentų nedarbingumas.
Kadangi jis nebuvo darbdavio paskiepytas nuo erkinio encefalito, reikalauja ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas kol kas dėl pateikto ieškinio nėra pasisakęs.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, minėtu atveju karys nebuvo atvykęs skiepytis, nors tokią galimybę teisės aktai sudarė.
„Neatvykimo priežastis dar tiksliname“, – teigė G. Ciunis.
Kariuomenės BNS pateiktais duomenimis, nuo encefalito bent viena doze paskiepytų karių skaičius per kelerius metus gerokai išaugo: 2014 metais paskiepyta apie 300 karių, kitais metais – jau 3,7 tūkst. karių. 2017 ir 2018 metais šie skaičiai atitinkamai sudarė 5,7 tūkst. ir 4,6 tūkst. karių.
Kariuomenės duomenimis, 2016 metais registruoti trys karių susirgimai erkiniu encefalitu, 2017 metais – du, nuo 2018 metų pradžios iki dabar tokių atvejų nebuvo.