Kinijos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Qu Baihua trečiadienį pareiškė, kad Lietuva yra kurčia Kinijos prašymams dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo ir griežtai ragina ištaisyti šią klaidą.
„Pavadinimas yra problema, mes nesipriešiname verslo ryšiams, tačiau (...) Lietuva kurčia mūsų prašymams“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė diplomatas.
Visgi, pasak M. Laurinavičiaus, tokią Kinijos žinutę reikėtų vertinti kaip bandymą rasti būdą baigti konfliktą savo sąlygomis.
„Siūlymas kaip ir taikytis, bet, aišku, kad ir reikia išspręsti tą klausimą. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, bet, mano įsitikinimu, Kinija šiuo metu yra daug labiau suinteresuota kuo greičiau užbaigti šį konfliktą nei Lietuva“, – Delfi komentavo M. Laurinavičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad Kinijai iškilo didelė problema, nes padaryti Lietuvai ji iš esmės praktiškai nieko negali.
„Jokių esminių, kur kažką galėtų paveikti, poveikio priemonių jie prieš Lietuvą neturi ir jie tada susiduria su problema ne tik šiuo konkrečiu atveju, bet su visa Kinijos „Wolf Warriors“ diplomatija – šantažo ir grasinimų taktika.
Lietuva tarsi kuria precedentą, kad galima atsilaikyti prieš Kiniją ir kad dėl Taivano galima kažką daryti. Čia yra ir plačiau – jiems kyla grėsmė, kad dėl jų tos „Wolf Warriors“ diplomatijos gali kilti daug daugiau klausimų“, – pastebėjo M. Laurinavičius.
Analitiko nuomone, Kinija visiškai nenutraukė diplomatinių santykių su Lietuva, nes tai jiems patiems nebūtų naudinga.
Diplomatiniai Lietuvos ir Kinijos santykiai, kaip trečiadienį pranešė Kinijos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Q. Baihua, bus palaikomi laikinojo reikalų patikėtinio lygmeniu. Tai yra yra žemiausia diplomatinių atstovybių vadovų klasė.
„Jie gautų reakciją iš ES, akivaizdžiai. Šiuo metu, reikia pripažinti, ne visos ES valstybės yra patenkintos ir tuo, ką padarė Lietuva, bet jeigu būtų diplomatinių santykių nutraukimas, tai būtų vertinama kaip dar vienas išpuolis prieš ES. Jiems toliau gadinti tų santykių tikrai nereikia su ES ir jie toliau nenori to daryti“, – komentavo M. Laurinavičius.
Negana to, Kinija, anot apžvalgininko, nebenori telkti daugiau paramos Lietuvai ir iš JAV.
„Jie atsidūrė silpnojo pozicijoje“, – įvertino pašnekovas.
Kalbėdamas apie Kinijos ambasados atstovo žodžius, neva nė viena šalis nėra pajėgi atsverti Kinijos rinkos, M. Laurinavičius akcentavo, kad tai buvo žinutė kitoms valstybėms, kurios yra priklausomos nuo prekybos su Kinija, o ne Lietuvai.
„Australija savo pavyzdžiu visam pasauliui parodė, kad Kinijos diplomatija, tas šantažas ne tokie baisūs kaip atrodo. Kadangi Kinija įvedė 20 mlrd. sankcijas o dabar po metų nuo tų sankcijų paaiškėjo, kad realiai Australija beveik net nepajuto to Kinijos pykčio“, – pateikė pavyzdį analitikas.
Siūlo sureaguoti: pateikė kelias idėjas
M. Laurinavičius sakė suprantantis, kodėl valstybės vadovai per daug aštriai nesureagavo į minėtus Kinijos veiksmus.
„Lietuvos diplomatijos pozicija labai paprasta: ji iš esmės yra toliau nekonfrontuoti, vengti tos konfrontacijos. Mano įsitikinimu, ši pozicija yra labiau nulemta ne Kinijos grasinimų, (…) o to ES pozicijos.
Reikia pripažinti, ne visi ES yra patenkinti apskritai tuo, ką mes padarėme, mes sulaukėme didžiulės paramos iš JAV ir sulauksime dar daugiau, bet tuo pačiu nenorima toliau imtis veiksmų, kurie dar labiau nepatiktų mūsų partneriams ES. Tai suprantama, aš su tuo nelabai ginčyčiausi“, – paaiškino pašnekovas.
Vis dėlto ekspertas teigė, kad atsakyti į Kinijos veiksmus būtų galima.
„Lietuva tikrai neturėtų pati nutraukti santykių su Kinija, bet kažkokiu atsaku, žinute. (…) Kai mums Vilniuje nebeišduodamos vizos, tai būtų visai protingas veiksmas paraginti Lietuvos piliečius iš viso nebevykti daugiau į Kiniją“, – sakė M. Laurinavičius.
Tai, pasak jo, turėtų ir praktinę reikšmę, nes šalies piliečiams Kinijoje iš tiesų gali kilti grėsmė.
„Labai gerai, kad dėl pandemijos kelionių ryšiai yra labai smarkiai sumažėję, dėl to ir tas vizų klausimas neturi iš esmės reikšmės, bet yra ta grėsmė ir ji yra labai reali. Kinija iš tiesų yra ta valstybė, kuri grobia žmones. Reikia viešai apie tai pasakyti“, – dėstė analitikas.
Jis taip pat teigė, kad būtų galima svarstyti pareikalauti iki minimumo sumažinti Kinijos ambasados darbuotojų skaičių. Apie tai ekspertas rašė ir savo feisbuke.
„Reikia atsižvelgti į mūsų partnerių Europoje nuogąstavimus, bet manau, kad tai neperžengtų tam tikrų linijų, kurių nereikėtų peržengti santykiuose su mūsų partneriais Europoje. Svarstyti, ne iškart pareikalauti, bet svarstyti tokią galimybę“, – Delfi komentavo M. Laurinavičius.
„Reikia kartais kalbėti taip, kaip yra: ši ambasada šiuo metu užsiima vien tik tuo, kad ieško kokios nors priešiškos veiklos Lietuvoje būdų, nes jiems daugiau nėra ką veikti. Kinija padarė taip, kad jie net savo rutininio diplomatinio darbo kaip ir nebelabai turi.
Tai jei neturi ką daryti, reiškia, kad dabar visi užsiima tik tuo, jog ieško būtų, kaip pakenkti Lietuvai. Kam mums tokių diplomatų reikia?“, – pridūrė analitikas.
Įvertino politikai
Europarlamentaro, buvusio premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, klaidą padarė ne Lietuva, o Kinija, grasindama ir taikydama spaudimą Lietuvai.
„Aš manau, kad Kinijos pozicija yra klaida ir galiu tik paraginti Kiniją ištaisyti savo klaidą, nes santykiai su Taivanu visų pirma yra Lietuvos reikalas, kaip juos stiprinti, gerinti. Ir Europos Parlamentas yra paraginęs ES šalis tuos santykius pakelti į aukštesnį lygį“, – trečiadienį Delfi sakė A. Kubilius.
Jo teigimu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas atspindi tautą.
„Jų atstovybė, mano įsitikinimu, nesukuria jokių juridinių ar diplomatinių pasekmių. Kad Kinija į tai reaguoja labai jautriai, mes tą žinome, bet, mano manymu, laikas Kinijai suvokti, jog šalys turi teisę pačios spręsti, kokius santykius palaikyti su Taivano žmonėmis“, – akcentavo europarlamentaras.
Kinijos ambasada trečiadienį be visa ko minėjo 1991 m. komunikatą dėl diplomatinių santykių su Kinijos Liaudies Respublika užmezgimo.
Visgi, premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, sutartis, 1991 metais pasirašyta su Kinija, nėra pažeista ir toliau galioja.
„Mes manome, kad mes laikomės sutarties. Sutartis galioja, niekas nekeičia dėl sutarties pozicijos“, – ketvirtadienį žurnalistams komentavo premjerė I. Šimonytė.
Kaip skelbė BNS, šalies ambasada ketvirtadienį pranešė, kad Kinija nuo ketvirtadienio stabdo vizų išdavimą Lietuvoje.
„Dėl techninių priežasčių konsulinės paslaugos nuo lapkričio 25 dienos bus sustabdytos, – teigiama Kinijos ambasados pranešime. – Apie paslaugų atnaujinimą bus pranešta vėliau.“
Pradėjo veiklą Taivaniečių atstovybė
Praėjusią savaitę Vilniuje darbą pradėjo Taivaniečių atstovybė.
Jos vadovu paskirtas Ericas Huangas, taip pat vadovaujantis Taipėjaus atstovybei Latvijoje.
Taivaniečių atstovybė pristatoma kaip biuras, skirtas plėtoti prekybiniams, ekonominiams ir kultūriniams ryšiams, bet ji taip pat tvarkys konsulinius klausimus. Valdantieji pabrėžia, kad atstovybė diplomatinio statuso neturi.
Lietuvos sprendimas leisti Taivano salos atstovybei šalyje veikti taivaniečių vardu pykdo Kiniją, protestuojančią dėl bet kokių Taivano mėginimų veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taipėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano salos traktuoti kaip atskiros valstybės.
