L. Kasčiūno vertinimu, Seimo kontrolieriaus ataskaita pirmiausia nėra objektyvi, visiškai neatsižvelgiama į migrantų krizės priežastis ir tai, kad visas atvykėlių srautas yra organizuotas Baltarusijos režimo ir vertinamas kaip hibridinė ataka.
„Pirmiausia, turime grįžti prie to, kad ne mes pasikvietėme tuos žmones čia, tai buvo organizuotas procesas, - sakė jis ir pridūrė. - Žiūrima taip, kad neva mes tuos žmones pasikvietėme į svečius ir vat pasielgėme su jais taip negarbingai. Bet viskas buvo kitaip. Mes tapome situacijos įkaitais ir elgiamės taip, kaip galėjome elgtis ir kaip mums leido galimybės.“
Jo teigimu, visiškai neatsižvelgiama ir į tai, kad patys migrantai dažnai piktnaudžiauja situacija.
„Kodėl, pavyzdžiui, neatsižvelgiama į tuos atvejus, kai migrantai norėjo tiesiog pasivažinėti. Kviesdavosi greitąją pagalbą, atimdavo tuo metu paslaugas iš mūsų piliečių ir važiuodavo į ligoninę paturistauti, prasiblaškyti. Ir tokių istorijų ne viena, - kalbėjo jis. - Kaip jų pačių buvo palaikoma vidaus tvarka švaros, higienos prasme. Irgi nieko ataskaitoje nėra. Aš sakyčiau, kad šioje vietoje man trūksta objektyvumo, konteksto suvokimo. Juk kalbame apie žmones nelegaliai kirtusius Lietuvos sieną ir mes juos priėmėme.“
Be to, migrantų reikalavimai bei skundai dažnai labai panašūs, todėl pašnekovas įtaria, kad jie yra puikiai išmokę, ką reikia kalbėti, būtent todėl jų apklausos, kuriomis iš dalies remiamasi ataskaitoje, nėra patikimas informacijos šaltinis.
Turės ką pasakyti ir EŽTT
Paklaustas apie tai, ar padaryti žmogaus teisių pažeidimai negali neigiamai atsiliepti tarptautinės bendruomenės požiūriui į Lietuvą, L. Kasčiūnas akcentavo, kad visas problemas stengiamasi spręsti.
„Nekomentuosiu, kad kažkas gali kažkuo pasinaudoti, - atsakydamas į klausimą kalbėjo NSGK pirmininkas, - Bet tie dalykai, kurie aprašyti ataskaitoje, daug jų nebėra. Jau yra sukurta sistema. Jei mes nebūtume sprendę, derinę, tokiu atveju suprasčiau, kad kritika galėtų būti pagrįsta, bet mes sprendžiame.“
„Suprasčiau, būtų humanitarinė katastrofa kaimynystėje ir mes galbūt kitaip turėtume reaguoti. Bet dabar matome, kas čia vyksta“, - pridūrė jis.
L. Kasčiūno tiki, kad Lietuvai negresia ir pralaimėtos bylos Europos Žmogaus Teisių Teisme.
„EŽTT yra adekvatus daugeliu klausimu ir supras situaciją, kontekstą, organizuotus dalykus, antplūdį, pajėgumus Lietuvos, manau, tai irgi bus vertinama. Mes turėsime argumentų atsakyti, kodėl taip yra. Nereikia galvoti, kad prasidės bylos į vienus vartus. Mes irgi turėsime, ką papasakoti. Turėsime argumentų ir mūsų pusėje.“, - sakė jis.
Pasigedo siūlymų
Jis piktinosi ir tuo, kad Lietuvos veiksmus kritikuojančios žmogaus teisių organizacijos nesiūlo realių sprendimų.
„Kontrolierius sakė, kad tvoros statybos prieglobsčio prašymo prasme yra blogas sprendimas. Dabar įsivaizduokit situaciją, jei nebūtų fizinio barjero, mes nestabdytume tos nelegalios migracijos, nes ir tai apgręžimas neteisėta veikla. Kas tada būtų su žmonėmis. Kas žmonėmis turėtų pasirūpinti? Lietuva? Iš kur pajėgumai? Ar mes norime atidaryti migracijos kelią į Vakarus, ar jais Vokiečiai turi pasirūpinti?“ - klausimus, į kurių nėra išgirdęs atsakymų, vardino L. Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie prieštaringai vertinama apgręžimo politiką, NSGK pirmininkas sakė, kad tai ji ne tik būtina apsaugoti sienas bei Lietuvos žmones, bet ir pačius migrantus.
„Apgręžimas apsaugo, tai yra signalas, kad nevažiuotų čia. Tada bus ir mažiau tragiškų žmonių likimų, jei mažės nelegali migracija, jei Lietuva saugos savo sieną. Tai apsaugo kitus žmones, kurie planavo čia važiuoti, nuo tragiško likimo, nuo prekybos žmonėmis, nuo realių kankinimų, jei patektų į kokius nusikaltėlių tinklus“, - tvirtino jis.
Raskevičius kritikavo Seimo kontrolierių
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, kalbėdamas su Delfi, pažėrė nemažai kritikos Seimo kontrolierių įstaigai, pasak jo, ataskaita paskelbta gerokai pavėluotai.
„Kontrolieriai ataskaitą paviešino šiandien, tai yra praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po to, kai dalinosi ta informacija socialiniuose tinkluose, - Delfi sakė T. V. Raskevičius. - Labai apmaudu, kad valstybės institucijos, kurios turėtų vykdyti labai operatyvią ir bešališką žmogaus teisių stebėseną, tuos rezultatus ir rekomendacijas skelbia tik praėjus dviem mėnesiams nuo tada, kai reikėjo skelbti tuos rezultatus“
Jis sakė, kad būtina išvengti bet kokių žmogaus teisių pažeidimų kovojant su migracijos krize, tačiau didelė dalis dabar paskelbtų problemų jau išspręstos.
„Aišku, jau šaukštai po pietų, kai dauguma migrantų jau iškelti iš laikinųjų apgyvendinimo vietų, kryptingai gerinamos jų sąlygos, su jais dirbama.
Labai apmaudu ir tikiuosi, kad iš tos situacijos bus galima pasimokyti, kad institucijos į krizinę situaciją reaguos ne biurokratiškai, nesiekdamos skaldyti ir papildomai aštrinti situaciją, o kitą kartą sugebės reaguoti operatyviai tada, kada reikia“, - sakė politikas.
Pašnekovo teigimu, jis pasigedo Seimo kontrolieriaus indėlio jau svarstant svarbius su migrantų krize susijusius klausimus komitete.
„Galiu pasidalinti savo patirtimi. Komitete svarstome jau gerą mėnesį šituos klausimus ir pirmuosius klausymus šita tema turėjome rugsėjo 8 dieną. Prieš tą dieną pono Augustino Normanto (red. pas. - Seimo kontrolierius) asmeniškai paprašiau pateikti komitetui tą informaciją, ponas Normantas pateikė trumpą trijų lapų suvestinę apie tai, kad gyvenimo sąlygos yra sudėtingos tose laikino apgyvendinimo vietose“, - sakė T. V. Raskevičius.
Pašnekovo vertinimu, Seimo kontrolierių įstaigoje, kur dirba 40 žmonių ir kuri atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant žmogaus teises ir kankinimų prevenciją, darbo tempai yra netinkami.
„Kai mes esame krizėje, kai stogas dega ir jį reikia gesinti čia ir dabar, o ne palaukti, kol visi kiti kaip nors išspręs tą klausimą ir po to ateiti ir teisuolišku tonu pasakyti, žinot, viskas buvo labai blogai“, - sakė T. V. Raskevičius.
VRM: informacija pasenusi
Išplatintame pranešime žiniasklaidai Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad Seimo kontrolieriaus ataskaitoje pateikta informacija yra pasenusi.
„Situacija dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo sąlygų keitėsi ir keičiasi kasdien, problemos, bendradarbiaujant su Raudonuoju Kryžiumi ir kitomis organizacijomis, sprendžiamos labai operatyviai.
Reguliariai, kiekvieną ketvirtadienį, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos ministerijų bei Valstybinės ligonių kasos atstovai susitinka su Raudonojo Kryžiaus bei kitų NVO ekspertais, aptaria kilusias problemas, išklauso rekomendacijų ir operatyviai ieško sprendimų.
Kiekvieną savaitę VRM atstovai taip pat susitiko su laikinai migrantus apgyvendinusių savivaldybių atstovais ir sprendė sveikatos priežiūros, maitinimo ir kitus klausimus.
Taigi, priimta daugybė sprendimų ir situacija yra kardinaliai pasikeitusi. Migrantai iškelti ir iš savivaldybių skirtų patalpų, ir iš Rūdninkų stovyklavietės, pažeidžiamiausiais žmonėmis dabar rūpinasi SADM“, – rašoma VRM pranešime.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva kovoja su Baltarusijos režimo organizuotos žmonių kontrabandos pasekmėmis ir pagal šalies išgales užtikrina nelegaliai į mūsų šalį patekusiems asmenims bazines gyvenimo sąlygas.
„Tarptautinės bendruomenės dėmesys būtinas migracijos krizę sukėlusiems priežastims, kurios yra Baltarusijoje. Dirbtinis vizų išdavimo palengvinimas, specialūs skrydžiai iš konflikto apimtų šalių, žmonių kontrabandos skatinimas, dezinformacija – tai Baltarusijos režimo sąmoningi veiksmai, klaidinantys žmones, skatinantys naudotis nelegaliais migracijos keliais ir pasmerkiantys juos sunkiems išbandymams.
ES laikosi vienos pozicijos – nelegalus sienos kirtimas, režimo organizuota nelegali migracija Europai nepriimtina ir nebus toleruojama. Be to, Lietuva dar pabrėžia ir tai, kad kirsti ES išorės sieną neleistinose vietose draudžiama, taip patekti į ES bandantys asmenys nebus įleidžiami arba bus grąžinami į kilmės šalis, prieglobsčio prašymams pateikti yra numatyti legalūs būdai“, – skelbia VRM.