Atitinkamus sprendimus ketinama priimti NATO viršūnių susitikime Velse rugsėjo pradžioje, pirmadienį Briuselyje žurnalistams sakė A. F. Rasmussenas.
„Tai, ką mes pamatėme Ukrainoje, yra neįtikėtina, - kalbėjo Aljanso vadovas. - Mes pamatėme nelegalias Rusijos karines akcijas Kryme, mes pamatėme nelegalią Krymo aneksiją. Nėra abejonių, kad Rusija labai daug prisideda prie padėties Rytų Ukrainoje destabilizavimo.“
Pasak A. F. Rasmusseno, daug rytinių NATO narių yra labai sunerimusios dėl Maskvos elgesio. „Jų nerimas nėra perdėtas ir turėtų būti vertinamas rimtai“, - pabrėžė jis.
Vokiečių žurnalas „Spiegel“ naujausiame savo numeryje teigia, kad Aljansas šiuo metu nesugebėtų įprastinėmis karinėmis priemonėmis apginti Baltijos šalių, jei jas pultų Rusija.
Daugiau kaip 20 metų NATO gynybinis planavimas rėmėsi prielaida, kad Rusija nekelia tiesioginės grėsmės. „Tačiau dabar mes pajutome rusišką doktriną, kad Rusija pasilieka sau teisę veržtis į kitas šalis, kad apgintų rusakalbių grupių interesus, - toliau kalbėjo A. F. Rasmussenas. - Taigi mes turime aktualizuoti savo gynybinį planavimą, parengti naujus gynybos planus, organizuoti daugiau pratybų ir įvertinti deramas dislokacijas.“ Esą būtina "paisyti nenuspėjamos saugumo padėties".
A. F. Rasmussenas pareikalavo, kad NATO valstybės stabdytų mažėjančių gynybos išlaidų tendenciją. „Per praėjusius penkerius metus Rusija savo išlaidas gynybai didino po 10 proc. kasmet. Tuo tarpu mes matėme drastiškus apkarpymus, pirmiausiai - sąjungininkėse šalyse Europoje, kartais - iki 40 proc. Dėl naujos saugumo situacijos mes negalime toliau taip elgtis", - sakė NATO vadovas.
Jis teigė esąs tikras, kad visos vyriausybės tai supras. „Nesaugumas kainuoja daug brangiau“, - pabrėžė A. F. Rasmussenas.