Prieš mėnesį du valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) ministrai: krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė rodė, kaip statomos kliūtys ant Karalienės Luizės tilto į Kaliningradą.
Bet sulaukė kritikos ir net pašaipų, kad fortifikacijų idėją naudoja savo reklamai, nes pakvietus ant seno tilto, buvo nutylėta, kad šalia rusai yra pastatę naują, jiems dar svarbesnį tiltą, specialiai pritaikytą sunkiai technikai. Šis tiltas buvo paliktas be kliūčių.
„Aišku, kad yra sunkus laikotarpis – rinkimai. Nes rinkiminė retorika, viešieji ryšiai šiek tiek iškreipia vaizdą, to negalima išvengti“, – LNK žinioms savo situacijos vertinimą dėstė opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Dovilė Šakalienė.
Į kitą pusę nuo Karalienės Luizės tilto yra trečias geležinkelio tiltas, kuris irgi yra paliktas laisvas.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys kalbėjo, kad rusams tokia fortifikacija turėtų kelti juoką. Bet šią savaitę fortifikacijos buvo pastatytos ir ant naujojo tilto.
„Matote, nors mes ir labai darbštūs, bet planuojame pagal resursą, galimybes tuo metu. Tai planas yra sudėliotas į ateitį“, – dabar kalbėjo krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Ant naujojo tilto sustatyti vadinamieji „drakono dantys“, bus gręžiamos ertmės ir sukištos metalo sijos.
Kariuomenė poligonuose darė bandymus, kokie strypai geriausiai stabdytų sunkiąją priešų techniką.
„Turint omenyje, kad visa fortifikacija yra susijusi ir su dengimu ugnimi, tai tas priešų stabdymas, pristabdymas leistų mums jį naikinti“, – argumentavo L. Kasčiūnas.
Kėlė klausimų
Ši tiltų į Kaliningradą istorija taip pat sukėlė klausimų – ar kariuomenė netampa politikų ambicijų įkaite. Bet kokie krašto apsaugos darbai turi remtis kariniu patarimu. Ne politikai, o kariuomenė įvertiną, ką daryti.
„Kartais karinis patarimas keičiasi, nes keičiasi tam tikros sąlygos. Manau, kad mūsų kariuomenės vadai, ir buvę, ir esamas, yra žmonės, kuriems valstybė vis tik yra svarbiau už bet kokias politines personalijas“, – kalbėjo socialdemokratė D. Šakalienė.
Dėl fortifikacijų, panašu, kad kariuomenė persivertė. Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys sakė, kad fortifikacijų statyti dabar nereikia.
Esą kariuomenė tam ruošiasi, bet tada, kada reikės. Pasikeitė vadai, pasikeitė ir veiksmai.
„Kontrmobilumo priemonių planas remiasi kariniu patarimu. Ir mes su kariuomene planuojam, kariuomenė komentuoja, kuriuos tiltus, pavyzdžiui, fortifikuoti, kuriuos tiltus parengti sprogdinimui“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Vadovaujant ministrui A. Anušauskui, fortifikacijų programai buvo numatyta apie 20 milijonų eurų, o vadovaujant ministrui L. Kasčiūnui, jau 600 milijonų per 10 metų. Didžioji dalis pinigų – kaupti minų atsargas.
„Bet kokios fortifikacijos yra išankstinė informacija, kuriose vietose mes planuojam, kokius gynybinius veiksmus. Tai jeigu jau mes atskleidžiame šitą informaciją, tai tada mes turime ir susidėlioti labai aiškiai gynybą“, – LNK žinioms kalbėjo parlamentarė D. Šakalienė.
O šis naujas, niekada nenaudotas ir Lietuvos jau užbarikaduotas tiltas vadinamas ir paminklu ankstesnių politikų naivumui.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas sakė, kad tiltas kėlė daug nerimo dėl Lietuvos saugumo. Ir niekas iš Lietuvos vadovų negalėjo paaiškinti, kam šis tiltas apskritai buvo reikalingas Lietuvai.
„Jokio logiško paaiškinimo, kodėl tokio didelio pralaidumo tiltas atsirado per Nemuną iš Kaliningrado srities į Lietuvą. Niekas labai logiškai paaiškinti negalėjo“, – LNK žinioms prieš kurį laiką pasakojo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.
Tiltas rusų iniciatyva pastatytas prieš 10 metų, prieigos sutvarkytos prieš trejus metus.
„Via Lietuva“, buvusi Kelių direkcija, LNK žinioms nurodė, kad pats tiltas per Nemuną buvo pastatytas už rusų pinigus. O Lietuva išleido 26 milijonus eurų: pastatė beveik 500 metrų ilgio viaduką, daugiau nei 3 kilometrų kelią, 90 metrų ilgio estakadą, dar įrengė apšvietimą, kameras, kitas komunikacijas. Bet niekas nenaudojama, kartais pravažiuoja pasieniečiai.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: